Nustojau pirkti šokoladinius batonėlius – kai draugė parodė, ką galima padaryti per 15 minučių be kepimo

be kepimo kaltės laisvi saldūs kąsneliai

Trečia valanda popiet. Energija krenta, akys merkiasi. Ranka automatiškai siekia šokoladinio batonėlio.

Po valandos – vėl tas pats. Cukraus šuolis, paskui kritimas, ir taip ratu.

Kol draugė Justė, maisto tinklaraštininkė, atvežė dėžutę su keistais rudais rutuliukais.

„Paragauk,” – pasakė. „Ir pamiršk tuos batonėlius.”

Įsikandau. Šokoladinis skonis, švelnus saldumas, ir kažkoks sotumo pojūtis, kurio niekada negaudavau nuo batonėlio.

„Kas tai?”

„Energijos rutuliukai. Padariau per penkiolika minučių. Be kepimo.”

Ingredientai: viskas, ką randi virtuvėje

Justė išvardijo, ko reikia:

Pagrindas:

  • 150 g džiovintų abrikosų
  • 100 g razinų arba datulių
  • 100 g riešutų (migdolų, anakardžių arba mišinio)

Rišiklis:

  • 2 valgomieji šaukštai žemės riešutų sviesto
  • 1 valgomasis šaukštas medaus
  • 1 valgomasis šaukštas kokosų aliejaus

Skoniui:

  • 2 valgomieji šaukštai kakavos miltelių
  • Žiupsnelis druskos

Apvoliojimui:

  • Kokosų drožlės arba sezamo sėklos

„Galima keisti, eksperimentuoti. Bet šitas derinys – mano mėgstamiausias.”

Pirmas žingsnis: susmulkink vaisius

Justė įmetė abrikosus ir razinas į smulkintuvą.

„Smulkink, kol taps lipnia mase,” – paaiškino. „Ne tyrelė – tiesiog lipni masė, kuri laikosi kartu.”

Kelios minutės – ir dubenyje gulėjo oranžinė-ruda masė, kuri atrodė kaip tešla.

„Džiovinti vaisiai – tai natūralus cukrus. Jie suteikia saldumą be jokių pridėtinių saldiklių.”

Antras žingsnis: pridėk riešutus ir kakavą

Į smulkintuvą keliavo riešutai.

„Susmulkink atskirai – ne per smulkiai. Norime tekstūros.”

Tada viską sudėjo į dubenį: vaisių masę, riešutų kruopas, kakavos miltelius, riešutų sviestą, medų, kokosų aliejų ir druskos žiupsnelį.

„Dabar maišyk rankomis, kol viskas susimaišys į vientisą masę.”

Trečias žingsnis: formuok rutuliukus

„Sunkiausia dalis – čia,” – nusijuokė Justė. „Sunkiausia – nesuvalgyti visko formuojant.”

Ji ėmė masės šaukšteliu ir voleliavo delne į mažą rutuliuką – maždaug riešuto dydžio.

„Jei limpa prie rankų – šiek tiek suvilgyk vandeniu. Arba palauk kelias minutes – masė sustings.”

Ketvirtas žingsnis: apvoliok ir atšaldyk

Kiekvieną rutuliuką Justė apvoliojo kokosų drožlėse.

„Galima ir sezame, ir kakavos milteliuose, ir tiesiog palikti be nieko. Kaip nori.”

Sudėjo ant padėklo ir įdėjo į šaldytuvą.

„Pusė valandos – ir gatava. Bet ir iškart galima valgyti, jei kantrybės nėra.”

Kodėl geriau nei batonėlis

„Skirtumas – cukruje,” – paaiškino Justė. „Batonėlyje – rafinuotas cukrus. Jis šauna kraujyje ir greitai krenta.”

Energijos rutuliukuose – natūralus cukrus iš džiovintų vaisių. Jis pasisavina lėčiau, energija išlieka ilgiau.

„Be to, čia yra riešutų – riebalai ir baltymai. Jie dar labiau sulėtina cukraus pasisavinimą. Todėl jauti energiją ne valandą, o tris keturias.”

Laikymas ir patarimai

Justė pasidalijo savo taisyklėmis:

Šaldytuve – iki savaitės Šaldiklyje – iki trijų mėnesių Kambario temperatūroje – kelias dienas, bet geriausia šaldytuve

„Aš visada padarau didelę partiją sekmadienį. Ir visą savaitę turiu užkandžių darbui, sportui, kelionėms.”

Po mėnesio – jokių batonėlių

Pradėjau daryti pati. Kiekvieną savaitę – nauja partija. Eksperimentuoju su skoniais: kartais pridėdu cinamono, kartais apelsinų žievelės, kartais šokolado gabaliukų.

Batonėliai liko parduotuvėse. Draugė Justė buvo teisi: kai žinai, ką valgai – niekada negrįši prie to, ko nesupranti.

Penkiolika minučių darbo – ir visą savaitę sveika energija. Geresnis sandoris nei bet koks batonėlis.

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojami video

You May Also Like