Kai kaimynui diagnozavo vėžį, jo brolis pradėjo aiškinti:
„Tai nuo streso. Jis per daug nerimauja. Yra teorija, kad visi vėžiai prasideda nuo psichologinės traumos.”
Jis kalbėjo apie kažkokį vokiečių gydytoją, kuris tai atrado. Skambėjo įtikinamai – bet kažkas neramino.
Nusprendžiau paklausti onkologo Valdo, kuris dirba su vėžio pacientais jau dvidešimt metų. Jo atsakymas buvo aiškus.
Teorija, kuri skamba gražiai
Valdas žinojo, apie ką kalbu.
„Tai Dirko Hamerio teorija. Jis teigė, kad kiekvienas vėžys prasideda nuo ūmaus psichologinio šoko.”
Pagal šią teoriją – netektis, išsiskyrimas, didelis stresas sukelia pokyčius smegenyse, kurie tada sukelia vėžį konkrečiame organe.
„Skamba logiškai. Ir daugelis žmonių nori tikėti, kad jei kontroliuos stresą – išvengs vėžio.”
Bet Valdas pridūrė: „Problema ta, kad tai nepatvirtinta mokslo.”
Ką iš tikrųjų žinome apie vėžio priežastis
Valdas paaiškino, ką rodo tyrimai:
„Vėžys – sudėtinga liga. Ne viena priežastis, o daug.”
Genetika – kai kurie genai padidina riziką. Aplinka – kancerogenai, radiacija, tam tikri virusai. Gyvenimo būdas – rūkymas, mityba, svoris.
„Stresas gali turėti įtakos – jis silpnina imuninę sistemą. Bet sakyti, kad stresas vienintelė priežastis – tai per daug supaprastinti.”
Valdas parodė statistiką: yra žmonių, kurie patyrė didžiules traumas ir nesusirgo. Ir yra tokių, kurie gyveno ramiai – ir susirgo.
Kodėl ši teorija pavojinga
Paklausiau, ar svarbu, ką žmonės tiki.
„Svarbu. Nes kai kurie atsisako įprasto gydymo,” – atsakė Valdas.
Jis matė pacientų, kurie atsisakė chemoterapijos ir bandė „išspręsti konfliktą” – kaip siūlė Hamerio teorija.
„Kai kurie iš jų mirė. Ne todėl, kad gydymas nebūtų padėjęs. O todėl, kad jie jo negavo laiku.”
Valdas pabrėžė: tikėti, kad emocijos svarbios – gerai. Bet atsisakyti įrodymais pagrįsto gydymo – pavojinga.
Kas iš tikrųjų padeda
Valdas davė subalansuotą požiūrį:
„Stresas tikrai veikia sveikatą. Valdyti stresą – svarbu. Bet tai ne vietoj gydymo, o kartu su juo.”
Jis rekomendavo pacientams psichologinę pagalbą, meditaciją, palaikymą – bet visada kartu su medicina.
„Geriausias rezultatas – kai žmogus rūpinasi ir kūnu, ir galva. Ne vienu arba kitu.”
Ką pasakiau kaimyno broliui
Grįžusi nuo Valdo, papasakojau, ką sužinojau. Kaimyno brolis išklausė, bet nelabai patikėjo.
„Gydytojai visada taip sako. Bet aš žinau žmonių, kurie pasveiko be chemijos.”
Gal ir žino. Bet Valdas irgi žino šimtus, kurie nepasveiko – nes atsisakė.
Aš pasirinkau tikėti mokslu. Ne todėl, kad stresas nesvarbu. O todėl, kad kai reikia gelbėti gyvybę – reikia visų įrankių, ne tik tikėjimo.
