Ant malkų rietuvės nutūpė kažkas, kas neturėjo teisės būti tokio dydžio. Juoda. Su geltonomis dėmėmis. Sparnai violetiniai, tarsi benzino plėvelė ant balos.
Žmogus atsitraukė porą žingsnių ir jau dairėsi, kuo užsimoti.
„Nesimosuokite”, — ramiai pasakė šalia stovėjęs entomologas. „Ji jūsų net neregistruoja. Jai rūpi visai kitas dalykas.”
Dydis, kuris netelpa į galvą
Kalbama apie Megascolia maculata — didžiausią vapsvą visoje Europoje. Patelės užauga iki 4–4,5 centimetro. Kūnas juodas, tankiai apaugęs šereliais, geltonos dėmės išsibarsčiusios pavieniui, o sparnai turi metališką purpurinį blizgesį, kuris saulėje keičia atspalvį.
Ji skraido pietinėje Europoje ir pietų Ukrainoje, kur įrašyta į Raudonąją knygą. Šiltos stepės. Žydinčios pievos. Saulė nuo pat ryto.
Kiekvienas patvirtintas radinys ten laikomas reikšmingu. Jis patikslina paplitimo ribas ir kartu parodo, kad vietovėje dar veikia ir nektaro šaltiniai, ir tinkamas dirvožemis stambių vabalų lervoms.
Lietuvos klimate ši rūšis negyvena — ir tai verta žinoti prieš pradedant ieškoti jos savo sode.
Panašumas paviršinis, bet smegenims to pakanka
Juoda ir geltona derinys užsidega kaip pavojaus signalas dar prieš tai, kai spėji ką nors apžiūrėti. Iš arti skirtumai akivaizdūs.
Širšė liauna, glotni, su siauru liemeniu. Milžiniška vapsva — masyvi, apžėlusi, galva neproporcingai plati, ūseliai stori, o pilvelis prie krūtinės priauga beveik visu pločiu.
Ir sparnai. Širšės jie skaidrūs, rusvi. Šitos — tamsūs, su violetiniu atspindžiu, matomu tik tam tikru kampu.
Skrydis irgi kitoks: sunkus, žemas, su girdimu gaudesiu, visai nepanašus į greitą širšės manevrą.
Geluonį patelė naudoja ne gynybai
Įgėlimas šiai rūšiai yra darbo įrankis. Patelė ieško stambių vabalų lervų dirvožemyje, jas paralyžiuoja ir ant jų padeda kiaušinėlį. Dažniausias taikinys — raganosio vabalo lerva.
Lerva išsirita ant paralyžiuoto šeimininko ir juo minta, kol subręsta. Skamba negailestingai, tačiau būtent taip veikia natūrali kontrolė: vabalų lervų dirvožemyje neprisikaupia per daug, o dalis to darbo, kuriam sode griebiamasi chemijos, nutinka savaime.
Nuodai žmogui silpnesni nei įprastų socialinių vapsvų, o pati vapsva konflikto vengia net priėjus visai arti. Suaugėliai maitinasi nektaru ir kartu nešioja žiedadulkes, taigi apdulkina lygiai taip pat, kaip bitės.
„Jos elgesys su žmogumi paprastas”, — pridūrė entomologas. „Ji tiesiog nutolsta.”
Lietuvoje išsigąstama visai kito vabzdžio
Šios milžinės čia nerasite, tačiau panašų šoką kelia ragauodegis (Urocerus gigas). Iki 4 centimetrų ilgio, juodai geltonas, su ilgu smaigaliu pilvelio gale — atrodo kaip širšės ir grąžto hibridas.
Tas smaigalys yra kiaušdėtė. Ne geluonis. Ragauodegis žmogaus įgelti fiziškai negali: jis gręžia spygliuočių medieną ir ten deda kiaušinėlius. Eglynams tai rimtas kenkėjas, jums — nulinė rizika.
Didžiausia tikra vapsva, kurią pamatysite Lietuvos sode, yra širšė. Jos patelė siekia apie 3,5 centimetro ir, priešingai nei pasakoja legendos, ji ne agresyvesnė už paprastą vapsvą. Tik garsesnė ir kur kas labiau matoma.
Pasitikrinkite kitą kartą, kai kažkas didelio suzvimbs prie terasos: pažiūrėkite į liemenį. Siauras, tarsi perrištas — tikra vapsva ar širšė. Storas, apžėlęs, be jokio persmaugimo — beveik visada nekenksmingas. Kelios sekundės ramaus žvilgsnio dažniausiai išsprendžia visą paniką.
