Atėjau pas dermatologę dėl raukšlių. Keturiasdešimt penkeri, o atrodo penkiasdešimt. Oda praradusi elastingumą, pilka, suglebusi. Galvojau – genetika, stresas, amžius.
Gydytoja apžiūrėjo odą, paskui paklausė klausimą, kurio nesitikėjau: „Kiek cukraus suvartojate per dieną?”
Suskaičiavau: kavos su cukrumi, saldainiai po pietų, vakarinis desertas. „Gal… šešis šaukštelius?”
Ji papurtė galvą. „Tai dvigubai daugiau nei turėtumėte. Ir tai mato jūsų oda.”
Kas iš tikrųjų vyksta, kai valgote cukrų
Gydytoja paaiškino procesą, apie kurį niekas nekalba. Kai suvalgome per daug cukraus, gliukozė ir fruktozė kraujyje pradeda jungtis su baltymais. Šis procesas vadinasi glikacija.
„Įsivaizduokite, kad cukrus „prilimpa” prie kolageno – to baltymo, kuris laiko jūsų odą standžią ir elastingą. Kai kolagenas suklijuotas – jis nebeatlieka savo darbo.”
Ji parodė diagramą. Glikacijos produktai – AGE (pažengę glikacijos galutiniai produktai) – kaupiasi audiniuose ir sukelia uždegimą. Oda praranda elastingumą, atsiranda raukšlės, spalva tampa pilkšva.
„Ir blogiausia – šis procesas negrįžtamas. Kai kolagenas sugadintas – jis toks lieka.”
Devyneri metai – tiek gyvena pažeidimas
Gydytoja pasakė skaičių, kuris mane sukrėtė. Kolagenas žmogaus organizme atsinaujina maždaug kas devynerius metus.
„Tai reiškia, kad cukrus, kurį suvalgėte šiandien, pažeis kolageną, kuris liks jūsų odoje dar beveik dešimtmetį. Organizmas neturi mechanizmų pašalinti glikuotus baltymus – jie tiesiog lieka ten, kol baltymas natūraliai suyra.”
Ji pridūrė, kad todėl senėjimo ženklai pasirodo ne iškart. Žala kaupiasi metus, kartais dešimtmečius – ir tada staiga „viskas sugriūva”.
„Jūsų keturiasdešimtmetės odos būklė – tai trisdešimtmetės mitybos rezultatas. Dabar jau vėlu tai pakeisti. Bet galite sustabdyti tolesnį pažeidimą.”
Kurios kūno dalys kenčia labiausiai
Gydytoja išvardijo audinius, kuriems cukrus kenkia stipriausiai.
„Oda – matote patys. Bet tai tik viršūnė. Kraujagyslės – jose irgi yra kolageno. Glikacija jas sukietina, padidina širdies ligų riziką.”
Akys – lęšis ir ragena kenčia nuo glikacijos, todėl diabetikai dažniau akla. Inkstai – jų filtravimo sistema pažeidžiama. Sąnariai – kremzlė standėja, atsiranda skausmai.
„Net nervų sistema. Tyrimai rodo ryšį tarp aukšto cukraus vartojimo ir pagreitėjusio kognityvinių funkcijų blogėjimo. Demencija, atminties problemos – visa tai susiję.”
Ji pabrėžė: visos šios sistemos turi lėtai atsinaujinančius audinius. Todėl žala kaupiasi ir pasireiškia tik po daugelio metų.
Kiek cukraus iš tikrųjų saugu
Gydytoja davė konkretų skaičių.
„Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja ne daugiau šešių arbatinių šaukštelių pridėtinio cukraus per dieną. Tai maždaug 25 gramai.”
Ji pabrėžė žodį „pridėtinio” – tai nereiškia vaisių ar daržovių. Tai reiškia cukrų, kurį dedame į kavą, saldainius, pyragus, gazuotus gėrimus.
„Vienas stiklinė cola – jau dešimt šaukštelių. Viršijate dienos normą per vieną gurkšnį.”
Ji patarė pradėti skaičiuoti. Daugelis žmonių net neįsivaizduoja, kiek cukraus suvartoja – nes jis paslėptas visur: padažuose, duonoje, jogurtuose, net „sveikuose” batonėliuose.
Ar galima atkurti pažeidimą
Paklausiau to, kas rūpėjo labiausiai – ar dar galima kažką padaryti.
Gydytoja buvo tiesmukas. „Jau susidariusios glikacijos – ne. Tie baltymai liks pažeisti, kol natūraliai atsinaujins. O tai – metai arba dešimtmečiai.”
Bet ji pridūrė gerą žinią. Galima sustabdyti tolesnį pažeidimą. Sumažinus cukrų, nauji baltymai formuosis sveiki. Oda po kelių metų atrodys geriau – ne todėl, kad sena atsistatė, o todėl, kad nauja išaugo sveika.
„Geriausia intervencija – prevencija. Jei jums trisdešimt ir dar nesate pastebėję ženklų – dabar laikas keisti mitybą. Ne tada, kai jau viskas sugriuvę.”
Tą savaitę pradėjau skaičiuoti cukrų. Pirmą dieną suskaičiavau keturiasdešimt gramų – beveik dvigubai daugiau nei turėčiau. Po mėnesio sumažinau iki dvidešimt penkių. Po pusmečio oda pradėjo atrodyti šiek tiek geriau.
Ne stebuklas, bet pradžia. Kartais geriausias anti-aging kremas – tiesiog atsisakyti to trečio šaukštelio kavoje.
