Česnakai nesupūna po sniegu, jei prieš šalčius ant lysvės pabersite 2 saujas „to”: išbandytas metodas

sprinkle gypsum before frost

Žiemojantys česnakai – viena populiariausių kultūrų Lietuvos soduose. Pasodinti rudenį, jie turėtų ramiai peržiemoti po sniego danga ir pavasarį džiuginti stipriais daigais. Tačiau dažnas sodininkas pavasarį randa nemalonią staigmeną: dalis skiltelių supuvusios, kitos apniktos ligų. Pasirodo, yra paprastas ir pigus būdas to išvengti – pakanka prieš žiemą ant lysvės paskleisti upės smėlio.

Kodėl česnakai pūva po sniegu

Daugelis mano, kad česnakams pavojingiausias yra šaltis. Iš tiesų didžiausia problema – ne temperatūra, o perteklinė drėgmė. Kai sniegas tirpsta arba vyksta užšalimo ir atšilimo ciklai, vanduo kaupiasi dirvoje aplink skilteles. Jei dirva sunki ir blogai praleidžia vandenį, česnakai tiesiog „plaukioja” drėgmėje.

Tokiose sąlygose puikiai jaučiasi įvairūs grybai ir bakterijos, sukeliantys puvimą. Skiltelės praranda atsparumą, audiniai minkštėja, ir pavasarį vietoj česnakų randame tik supuvusias liekanas.

Būtent todėl svarbu užtikrinti gerą drenažą – kad vanduo nekauptųsi aplink svogūnėlius.

Kaip veikia upės smėlis

Upės smėlis – tai stambiagrudė, poringa medžiaga, kuri puikiai praleidžia vandenį. Užpylus ploną smėlio sluoksnį ant česnakų lysvės, sukuriamas barjeras su keliomis svarbiomis funkcijomis.

Geresnis drenažas. Smėlis neleidžia vandeniui kauptis paviršiuje ir aplink skilteles. Perteklinė drėgmė greitai prasiskverbia gilyn, o česnakai lieka santykinai sausoje aplinkoje.

Oro cirkuliacija. Smėlio granulės sukuria porų erdvę, kuri užtikrina geresnę aeraciją. Tai sumažina anaerobines zonas, kuriose daugiausia dauginasi puvimo sukėlėjai.

Temperatūros buferis. Smėlio sluoksnis šiek tiek sušvelnina staigius temperatūros pokyčius. Užšalimo ir atšilimo ciklai – viena pagrindinių priežasčių, kodėl česnakų audiniai pažeidžiami ir tampa pažeidžiami infekcijoms.

Fizinis barjeras. Smėlis atskiria skilteles nuo tiesioginio kontakto su organinėmis liekanomis ir patogenų turinčiais dirvožemio sluoksniais.

Kiek ir kada berti

Metodas paprastas ir nereikalauja jokių specialių įgūdžių. Štai ką reikia žinoti.

Kiekis. Maždaug dvi saujos stambaus upės smėlio vienam lysvės metrui. Tai suformuoja apie 1–1,5 centimetro storio sluoksnį – pakankamą apsaugai, bet ne per storą, kad netrukdytų česnakams dygti pavasarį.

Laikas. Smėlį reikėtų paskleisti prieš pat pirmąjį ilgalaikį sniegą. Nesvarbu, ar tai bus lapkritis, ar gruodis – orientuokitės į orų prognozes. Svarbu, kad smėlis būtų ant lysvės dar prieš susiformuojant nuolatinei sniego dangai.

Būdas. Paskleiskite smėlį tolygiai per visą lysvę. Venkite kaupti jį tiesiai ant skiltelių – sluoksnis turi būti vienodas. Pakanka vieno karto – kartoti reikės tik tuo atveju, jei stiprus lietus ar vėjas pašalins sluoksnį.

Koks smėlis tinka

Svarbu naudoti būtent upės smėlį – jis yra stambiagrūdis, švarus ir gerai praleidžia vandenį. Karjero smėlis ar statybinis smėlis gali turėti per daug dulkių ir smulkių dalelių, kurios kaip tik pablogins drenažą.

Prieš naudojant įsitikinkite, kad smėlis sausas ir švarus, be organinių priemaišų ar akmenukų.

Papildomas triukas: smėlis su garstyčiomis

Kai kurie sodininkai sustiprina apsaugą įmaišydami į smėlį nedidelį kiekį sausų garstyčių miltelių. Garstyčiose esantys glikozinolatai išskiria junginius, kurie atbaido kai kuriuos dirvožemio kenkėjus ir slopina grybų veiklą.

Rekomenduojamas santykis – maždaug 95 dalys smėlio ir 5 dalys garstyčių miltelių. Tai nedidelis priedas, kuris nepakenks česnakams, bet gali suteikti papildomos apsaugos.

Jei nuspręsite išbandyti šį variantą, pirmiausia pritaikykite jį nedidelėje lysvės dalyje ir palyginkite rezultatus su įprasto smėlio sluoksniu.

Ko tikėtis pavasarį

Sodininkai, išbandę šį metodą, praneša apie žymiai mažesnį puvimo atvejų skaičių. Česnakai po smėlio sluoksniu peržiemoja sausesni, jų audiniai mažiau pažeidžiami, o pavasarį daigai dygsta stipresni ir sveikesni.

Žinoma, smėlis nėra stebuklingas vaistas nuo visų problemų. Jei česnakai pasodinti per giliai, dirva labai sunki arba skiltelės jau buvo užkrėstos prieš sodinimą, vien smėlis neišgelbės. Tačiau kaip papildoma prevencinė priemonė jis veikia puikiai ir praktiškai nieko nekainuoja.

Paprastas sprendimas sudėtingai problemai

Upės smėlio metodas – tai vienas tų senų sodininkystės triukų, kurie perduodami iš kartos į kartą ne be reikalo. Jis paprastas, pigus ir veikia. Jei kiekvieną pavasarį susiduriate su supuvusiais česnakais, šiemet verta išbandyti.

Dvi saujos smėlio vienam metrui – ir jūsų česnakai turės kur kas daugiau šansų sėkmingai sulaukti pavasario.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

You May Also Like

Rekomenduojami video