Parduotuvių lentynose vis daugiau produktų su užrašu „be cukraus”. Kramtomosios gumos, saldainiai, batonėliai, kepiniai – visi žada malonumą be kaltės jausmo. Daugelis mano, kad tai sveikesnė alternatyva, ypač tiems, kas seka cukraus kiekį ar serga cukriniu diabetu.

Bet ar tikrai šie produktai tokie nekalti, kaip atrodo? Mokslininkai pradėjo atidžiau tirti, kas iš tikrųjų vyksta organizme, kai vartojame šiuos „sveikesnius” saldiklius. Ir išvados nėra tokios džiuginančios, kaip tikėtasi.

Problema slypi ne pačiame „be cukraus” koncepte, o tame, kuo cukrus pakeičiamas. Vienas dažniausiai naudojamų pakaitalų turi savybių, apie kurias gamintojai mieliau nutyli.

Paslėptas ingredientas daugelyje produktų

Kalbama apie sorbitolį – cukraus alkoholį, kuris etiketėse žymimas kaip E420. Jis randamas kramtomosiose gumose, „dietetiniuose” saldainiuose, batonėliuose be cukraus ir daugelyje kepinių, skirtų diabetikams.

Sorbitolis suteikia saldų skonį, bet turi mažiau kalorijų nei įprastas cukrus. Skamba puikiai, tiesa? Problema ta, kad mūsų organizmas jį apdoroja visiškai kitaip nei tikėtasi.

Kas vyksta žarnyne

Kai suvartojame sorbitolį, jo likimas priklauso nuo mūsų žarnyno mikrobiomos. Sveikame žarnyne tam tikros bakterijos (pavyzdžiui, Aeromonas tipo) gali suskaidyti sorbitolį į nekenksmingus produktus, neleisdamos jam patekti į kraujotaką.

Bet ši apsauginė sistema turi ribas. Jei sorbitolio suvartojama per daug arba žarnyno mikrobioma susilpnėjusi (pavyzdžiui, po antibiotikų kurso), situacija pasikeičia.

Nesuskaidytas sorbitolis prasiskverbia pro žarnyno sienelę ir patenka į kraują. O iš ten – tiesiai į kepenis.

Kepenų problema

Kepenyse sorbitolis greitai paverčiamas tarpiniais produktais, kurie labai panašūs į fruktozės metabolitus. Ir čia prasideda rimtesnės bėdos.

Eksperimentiniai tyrimai rodo, kad šie sorbitolio dariniai skatina riebalų kaupimąsi kepenyse. Tai reiškia, kad reguliarus sorbitolio vartojimas gali prisidėti prie riebalinės kepenų ligos vystymosi – būklės, kuri ilgą laiką gali likti nepastebėta.

Praktiškai kalbant, „dietetinis” produktas gali daryti žalą, apie kurią jo vartotojas net neįtaria.

Kas jaučia pasekmes greičiausiai

Ne visi vienodai jautrūs sorbitoliui. Didesnė rizika kyla:

• Žmonėms, kurių žarnyno mikrobioma sutrikdyta antibiotikų
• Tiems, kurių mikrobioma mažai įvairi ir neturi sorbitolį skaidančių bakterijų
• Cukriniu diabetu sergantiems asmenims
• Žmonėms, jau turintiems riebalinę kepenų ligą
• Tiems, kas reguliariai vartoja daug produktų su polioliais (cukraus alkoholiais)

Pirmieji perspėjamieji simptomai dažniausiai pasireiškia virškinimo trakte: pilvo pūtimas, dujų susikaupimas, pilvo skausmai ir vidurių paleidimas. Daugelis šiuos simptomus priskiria kitiems veiksniams, net neįtardami, kad kaltininkas – „nekalta” kramtomoji guma be cukraus.

Kaip apsisaugoti

Jei vartojate produktus be cukraus, atkreipkite dėmesį į sudėtį. Sorbitolis etiketėse žymimas kaip E420. Atminkite, kad keli produktai per dieną gali sudaryti gana didelį bendrą kiekį.

Specialistai rekomenduoja:

• Stenkitės, kad sorbitolio suvartojimas neviršytų kelių gramų per dieną
• Sergantiems cukriniu diabetu ar riebaline kepenų liga geriau vengti reguliaraus sorbitolio vartojimo
• Rinkitės produktus su stevija arba vienuolio vaisiumi (monk fruit) – šie saldikliai metabolizuojami kitaip
• Bandydami naujus „be cukraus” produktus, pradėkite nuo mažų kiekių ir stebėkite savo savijautą

Signalai, į kuriuos verta atkreipti dėmesį

Jei pastebite pilvo pūtimą, dujų kaupimąsi, nuovargį ar nepaaiškinamus svorio pokyčius, peržiūrėkite savo mitybą. Galbūt problema slypi būtent tuose produktuose, kuriuos pasirinkote kaip „sveikesnę” alternatyvą.

Įprasti vaisių kiekiai, kuriuose natūraliai yra sorbitolio, paprastai nekelia problemų. Rizika kyla tada, kai prie natūralių šaltinių pridedame perdirbtuose produktuose esantį sorbitolį – ir bendra suma tampa per didelė mūsų organizmui.

„Be cukraus” nereiškia „be pasekmių”. Kartais geriau rinktis mažesnį kiekį tikro cukraus nei neribotai vartoti jo pakaitalus, kurių poveikis sveikatai dar nėra iki galo ištirtas.