Sodininkas, kuris teikia pirmenybę pastarnokams, pasirinko vieną patikimą veislę ir ją laiko pagrindine kultūra. Jo požiūris yra praktiškas: gilios, be akmenų lysvės, retas sėjimas, pastovi drėgmė ir retinimas, kad šaknys būtų tiesios. Augalai gerai laikosi ir be vargo pakeičia kaloringesnes bulves. Išsamūs duomenys apie veislės pasirinkimą, lysvių paruošimą ir derliaus nuėmimo laiką paaiškina, kodėl šis metodas yra pranašesnis už atsitiktinį sodinimą.
Geriausios pastarnokų veislės pasirinkimas pagal skonį ir derlingumą
Pasirinkus tinkamą pastarnokų veislę, suderinamas skonio profilis ir derlingumo potencialas, kad atitiktų numatytą naudojimą – ar tai būtų jaunų šaknų kepimas, tyrės gaminimas, ar didelio kiekio sandėliavimas.
Patyrę augintojai rekomenduoja derinti veislės savybes su kulinariniais planais. Saldžios, minkštos veislės tinka kepti ir salotoms, o tvirtos, tankios šaknys – tyrems ir ilgai laikyti.
Populiariausios pastarnokų veislės Lietuvoje:
„Guernsey” – viena populiariausių veislių Lietuvoje. Šakniavaisiai balti, ilgi, panašūs į morkas, skonis primena salierus ir petražoles. Geriausiai auga vidutiniškai sunkioje, puveningoje dirvoje. Šakniavaisius galima palikti žiemoti po sniegu.
„Albion H” (hibridas) – kūgio formos šakniavaisiai, puikaus skonio, labai balti, ilgai nepraranda spalvos. Vertinga daržovė, turinti daug kalio.
„Gladiator” – vidutinio sezono veislė, aukšto produktyvumo ir greito augimo. Šakniavaisiai saldaus skonio su baltu minkštimu, vidutinis svoris apie 150 g.
„Lietuvos geltonieji” – Lietuvoje sukurta veislė. Šakniavaisiai vidutinio dydžio, pailgi, geltonos spalvos. Derlinga veislė.
Pirmenybę teikite atsparumui ligoms, šaknų vienodumui ir nuspėjamam brandumui. Trumpi arba hibridiniai tipai tinka seklioms lysvėms, ilgi, smailėjantys veislės puikiai tinka giliosioms lysvėms.
Dirvos paruošimas ir sėja stipriems, sveikiems šakniavaisiams
Rudenį paruoškite purią, gerai nusausintą sėklų lovą ir prieš sėją ją dar kartą patobulinkite, kad užtikrintumėte vienodą tekstūrą ir gerą vėdinimą. Kieta, sutankinta dirva sukelia šakniavaisių šakojimąsi arba augimo sustabdymą.
Sodininkas pašalina akmenis, esančius giliau nei sėklos gylis, įmaišo nedidelį kiekį komposto ir vengia šviežio mėšlo, kuris sukelia šakojimąsi.
Pasirinkite saulėtą, apsaugotą vietą ir suformuokite šiek tiek pakeltas lysves, kad pagerintumėte drenažą.
Sėkite sausas sėklas į vėsią, tvirtą dirvą – 2-3 cm gylyje – eilėmis, tarp kurių atstumas ne mažesnis kaip 35 cm, o tarp atskirų sėklų – maždaug 10 cm. Vėliau praretinkite, kad išvengtumėte susigrūdimo.
Svarbu: pastarnokų sėklos dygsta sunkiai dėl eterinių aliejų kiekio. Prieš sėją rekomenduojama jas parą pamirkyti vandenyje arba naudoti šviežias sėklas.
Laistykite šiek tiek tik tada, jei paviršius išdžiūsta prieš sudygimą.
Priežiūra, derliaus nuėmimas ir kulinarinis panaudojimas bulvių pakaitalui
Reguliariai, bet saikingai prižiūrėkite, kad gautumėte tvirtus, gražios formos pastarnokus. Lysves laikykite be piktžolių, šiek tiek purenkite dirvą aplink šaknis, kad išvengtumėte sutankinėjimo, ir laistykite tolygiai per sausros laikotarpius, kad išvengtumėte šaknų skilimo ar sumedėjimo.
Sezono viduryje saikingai tręškite subalansuotomis organinėmis trąšomis. Venkite per didelio azoto kiekio. Stebėkite kenkėjus ir nedelsdami pašalinkite pažeistus šakniavaisius.
Derliaus nuėmimas: nuimkite derlių po pirmųjų šalnų, kad šakniavaisiai būtų saldūs. Šakniavaisius atsargiai iškaskite šakute, kad išsaugotumėte jų formą.
Laikymas: laikykite neplautus vėsioje, drėgnoje vietoje arba smėlyje, kad pratęstumėte galiojimo laiką. Taip pat galite palikti derlių žiemoti žemėje – peržiemoję šakniavaisiai pavasarį būna sultingesni ir skanesni.
Kulinarinis panaudojimas: naudokite kaip bulves – kepkite, trinkite, virkite sriubą, tyrę, troškinkite arba marinuokite, kad gautumėte mažiau kaloringus, maistingus patiekalus. Pastarnokai turi saldų, sodrų skonį ir puikiai tinka įvairiems receptams.
