Savo praktikoje tai girdėjau nesuskaičiuojamą daugybę kartų: „Gydytojau, aš valgau normalų maistą, bet vis tiek visą laiką esu alkanas.” Ši varginanti patirtis nėra tik jūsų galvoje – dažnai ji susijusi su tikrais fiziologiniais ar psichologiniais veiksniais. Nuo atsparumo insulinui, trikdančio organizmo alkio signalus, iki medikamentų, tyliai skatinančių apetitą, nuolatinis alkis, nepaisant pakankamo maisto kiekio, nusipelno rimto dėmesio. Priežastys gali jus nustebinti, o suprasti, kas vyksta jūsų organizme, yra pirmas žingsnis ieškant palengvėjimo.
Atsparumo insulinui ryšys: Kodėl cukraus kiekis kraujyje turi įtakos alkiui
Alkio jausmą reguliuoja trys pagrindiniai hormonai, o insulinas yra šio biologinio orkestro centre. Kai suvalgote angliavandenių, padidėja cukraus kiekis kraujyje, todėl išsiskiria insulinas, kuris perkelia gliukozę į ląsteles.
Esant atsparumui insulinui, jūsų ląstelės netinkamai reaguoja į insulino signalus. Dėl to susidaro probleminis ciklas: cukraus kiekis kraujyje išlieka padidėjęs, organizmas gamina daugiau insulino, tačiau ląstelės vis tiek jaučia energijos stygių.
Rezultatas? Jaučiatės alkani, nors suvalgote pakankamai kalorijų. Jūsų smegenys gauna nevienareikšmiškus signalus apie jūsų energetinę būklę, todėl vis dar jaučiate alkį. Tai paaiškina, kodėl daugelis žmonių, turinčių atsparumą insulinui, atsiduria dažno alkio ir persivalgymo rate.
Šalutinis vaistų poveikis, didinantis apetitą
Netikėtas nuolatinio alkio kaltininkas gali slėptis jūsų vaistų spintelėje. Yra žinoma, kad kai kurių vaistų šalutinis poveikis didina apetitą.
Antipsichotikai, ypač antros kartos, pavyzdžiui, olanzapinas ir kvetiapinas, dažnai sukelia stiprų alkį. Antidepresantai, ypač SSRI ir tricikliai, gali turėti įtakos ir apetitui, ir medžiagų apykaitai.
Kortikosteroidai, pavyzdžiui, prednizonas, ne tik didina alkį, bet ir gali sukelti skysčių susilaikymą.
Antihistamininiai vaistai, tam tikri vaistai nuo diabeto (insulinas, sulfonilkarbamidas) ir kai kurie hormoniniai kontraceptikai taip pat gali skatinti apetitą.
Jei pradėję vartoti naują vaistą pastebėjote padidėjusį alkį, nenustokite jo vartoti – vietoj to pasikonsultuokite su gydytoju dėl alternatyvų ar šio šalutinio poveikio valdymo strategijų.
Maistinių medžiagų trūkumas, maskuojantis alkį
Be vaistų poveikio, kai jaučiatės alkani, nors ir valgote, jūsų organizmas gali signalizuoti, kad jums reikia tam tikrų maistinių medžiagų, o ne kalorijų.
Geležies trūkumas gali sukelti nuolatinį alkį, nes organizmas trokšta maistinių medžiagų, reikalingų deguonies pernešimui. Panašiai ir dėl nepakankamo B grupės vitaminų,ypač B12, po valgio galite nuolat jausti nepasitenkinimą.
Magnio ir cinko trūkumas yra dažnai nepastebimi kaltininkai. Kai šių mineralų trūksta, organizmo alkio signalai gali išlikti aktyvūs nepriklausomai nuo suvartojamų kalorijų kiekio.
Išeitis – ne visada valgyti daugiau maisto, bet valgyti daugiau maistiniu požiūriu visaverčių patiekalų. Atlikus kraujo tyrimą galima nustatyti konkrečius maisto trūkumus ir, prižiūrint gydytojui, tikslingai papildyti maistą.
Miego trūkumas ir jo poveikis alkio hormonams
Nors dauguma žmonių pripažįsta, kad bemiegės naktys turi įtakos nuotaikai ir dėmesio koncentracijai, daugelis nesuvokia, kokį didelį poveikį miego trūkumas turi alkio hormonams.
Kai trūksta miego, organizme padaugėja grelino („alkio hormono”) ir sumažėja leptino („sotumo hormono”). Dėl šio hormonų disbalanso galite nuolat jaustis alkani, nors ir suvalgote pakankamai maisto.
Tyrimai rodo, kad vos viena prasto miego naktis gali paskatinti šiuos pokyčius, todėl norisi kaloringo, angliavandenių turtingo maisto. Tai paaiškina, kodėl po bemiegės nakties galite griebtis keksiukų.
Pirmenybę teikiant 7-9 valandų kokybiškam miegui, tai gali padėti sureguliuoti šiuos hormonus ir sumažinti nuolatinį alkio jausmą.
Emocinis valgymas ir fizinis alkis: Emocionalus maistas: emocinis maistas ir jo atpažinimas.
Daugelis žmonių emocinį alkį supainioja su fiziniu alkiu, todėl, nepaisant reguliaraus valgymo, nuolat jaučia tuštumą. Kaip sužinojau iš ekspertų, tikrasis fizinis alkis atsiranda palaipsniui, o emocinis alkis užklumpa staiga, dažnai nukreiptas į konkrečius patogius maisto produktus.
Fizinis alkis patenkinamas, kai suvalgote pakankamai, o dėl emocinio valgymo, nepaisant sotumo, norisi daugiau. Paklauskite savęs: „Ar esu alkanas, ar man nuobodu, ar esu įsitempęs, ar liūdnas? Pastebėkite, ar jaučiant tam tikras emocijas griebiatės maisto.
Rašydami maisto ir nuotaikų žurnalą galite atskleisti dėsningumus. Pabandykite prieš valgydami palaukti 10 minučių, kad nustatytumėte, ar alkis yra tikras fizinis poreikis.
Kaip itin apdorotas maistas panaikina sotumo signalus
Fizinis alkis nėra vienintelis klaidinantis signalas – mūsų organizmas susiduria su dar vienu grėsmingu iššūkiu dėl maisto produktų, kurie dominuoja šiuolaikinėje mityboje.
Itin perdirbtas maistas specialiai sukurtas taip, kad apeitų natūralius smegenų sotumo mechanizmus. Juose riebalai, cukrus, druska ir priedai derinami tokiomis proporcijomis, kokių gamtoje retai pasitaiko, todėl mokslininkai sukuria vadinamuosius „labai skanius” produktus, kurie sukelia pernelyg didelį dopamino išsiskyrimą.
Šiuose maisto produktuose trūksta skaidulų ir baltymų, kurie paprastai lėtina virškinimą ir signalizuoja apie sotumą. Vietoj to jie greitai pasisavinami, todėl cukraus kiekis kraujyje pakyla, o po to krenta, todėl norisi daugiau.
Jūsų organizmo senovinė apetito reguliavimo sistema paprasčiausiai nebuvo sukurta taip, kad galėtų pasipriešinti šiems pagamintiems ingredientų deriniams.
Kai troškulys persirengia alkiu
Dažnai mūsų kūnuose kyla painiava, kai troškulio signalai klaidingai interpretuojami kaip alkio priepuoliai. Šis fiziologinis nesusipratimas įvyksta todėl, kad pagumburis, reguliuojantis alkį ir troškulį, siunčia panašius abiejų poreikių signalus.
Pastebėjau, kad daugelis pacientų, kurie skundžiasi nuolatiniu alkiu, iš tikrųjų yra dehidratuoti. Tyrimai rodo, kad prieš valgį išgėrus 473 mililitrus vandens sumažėja jaučiamas alkis ir padidėja sotumas.
Kitą kartą, kai netrukus po valgio pajusite alkį, pabandykite tai: išgerkite pilną stiklinę vandens ir palaukite 15 minučių. Dažnai pastebėsite, kad alkis visiškai išnyksta ir paaiškėja, kad tai visą laiką buvo troškulys.
Medicininės būklės, galinčios sukelti nuolatinį alkį
Nors nuolatinį alkį dažnai siejame su blogais mitybos įpročiais ar psichologiniais veiksniais, kelios pagrindinės medicininės būklės iš tikrųjų gali sukelti nepasotinamą apetitą, nepaisant to, kad suvartojama pakankamai maisto.
Hipertiroidizmas pagreitina medžiagų apykaitą ir, nepaisant reguliaraus valgymo, sukelia nuolatinį alkį. Diabetas neleidžia įsisavinti gliukozės, todėl ląstelėms trūksta energijos. Vaistai, pavyzdžiui, kortikosteroidai ir tam tikri antidepresantai, kaip šalutinį poveikį gali padidinti apetitą.
Rečiau pasitaikantys kaltininkai yra Praderio Villio sindromas, kuriam būdingas įkyrus valgymo elgesys, ir hipoglikemija, kuri sukelia alkį, kai sumažėja cukraus kiekis kraujyje. Parazitinės infekcijos taip pat gali išeikvoti maistines medžiagas, todėl nuolat jaučiatės alkani.
Jei maitinatės įprastai, bet jaučiate nenumaldomą alkį, rekomenduočiau kreiptis į gydytoją, kad jis tinkamai įvertintų ir nustatytų diagnozę.
