Cukinijos mūsų šeimoje – amžina tema. Sodinam kasmet, kasmet gaunam po tris keturias didesnes. Kol pernai pavasarį pas mus atvažiavo močiutės pažįstama, sodininkė Aldona – ir stebėdama mano lysvę, tyliai pasakė: „Tu dar nesi bandžiusi Rolik. Tai ne cukinija, tai fabrikas.” Aš tik nusijuokiau. Rudenį sumoviau atgal jos žodžius ir atsiprašiau.
Kodėl būtent Rolik
Rolik – sena, mūsų klimate patikrinta cukinijų veislė. Ji nepasižymi didele spalva ar egzotiška forma – cukinija kaip cukinija, ilgesnė, šviesiai žalia, lygia oda. Bet po šia paprasta išvaizda slypi viena savybė, kurią Aldona pabrėžė labiausiai: stabilumas.
„Tu gali pasodinti egzotiškų rūšių, žadančių kalnus,” – pasakė ji, rodydama į mano katalogų krūvelę. „Bet Rolik augins 35 kilogramus nuo vieno krūmo net tada, kai tu per atostogas pamiršti laistyti.”
Veislė anksti pradeda žydėti, greitai formuoja vaisius ir ilgą laiką laikosi atspari pelėsiams bei miltligei. Būtent šios trys savybės drauge sukuria tokį derlingumą.
Kodėl nesėti tiesiai į žemę
Aldonos pirmasis patarimas buvo aiškus – pradėti nuo daigų. Ne tiesiogiai į lysvę.
Cukinijos – šiltamečiai augalai. Jei sėji į žemę per anksti, sėklos sunoksta lėtai arba supūva. Jei per vėlai – dalį sezono praranda.
„Pradėk balandžio viduryje, namie ar šiltnamyje,” – patarė. „Indeliai su 12–15 centimetrų dirvos, po dvi sėklas į kiekvieną. Stipresnį paliki, silpnesnį – pašalink.”
Kai lauke jau patikimai pasibaigia šalnos (Lietuvoje – apie gegužės paskutinę savaitę), daigai persodinami į atvirą lysvę. Bet prieš tai juos būtina pratinti prie lauko – dienai į lauką, dienai atgal, kad nepatirtų šoko.
„Neperneš jo tiesiai iš virtuvės į saulę,” – perspėjo Aldona. „Nudegs, sustings, ir visą sezoną jau nebesigausi.”
Kaip sodinti ir laistyti
Vieta – saulėta, su lengva, drėgme pralaidžia dirva. Atstumas tarp krūmų – bent metras, geriau pusantro. Cukinija plinta plačiai, o susispaudus lapai trukdo cirkuliacijai ir pasirodo pelėsis.
Laistymo principas: giliai ir rečiau. Paviršutiniškas vanduo augalui nieko nedavė – drėgmė turi pasiekti šaknis. Maždaug 5–7 centimetrai per savaitę, įskaitant lietų.
„Ir nepyliauk ant lapų,” – pridūrė Aldona. „Vanduo ant lapų saulėje – tai receptas pelėsiui.”
Tręšti reikia kas dvi–tris savaites. Vegetacijos pradžioje – azoto trąšomis, kad augalas lapotų. Vaisiams formuotis pradėjus – perėjimas į fosforą ir kalį.
Svarbiausia paslaptis – rinkti anksti
Čia yra kolegė, agronomė Jurgita, su kuria dalinuosi sodininkystės žiniomis, pridūrė savo nuomonę: „Daugiausiai sodininkų apsisuka būtent ant šio žingsnio. Laukia, kol cukinija užaugs iki 40 centimetrų – ir tada stebi, kad krūmas nustoja duoti naujus vaisius.”
Rolik cukinijas reikia skinti jaunas – 15–20 centimetrų ilgio. Kodėl? Kai palieki vaisių subręsti, augalas siunčia signalą: „užduotis atlikta, galima poilsis”. Naujų žiedų nebeformuoja.
Renkant jaunas cukinijas, augalas mano, kad dar turi užauginti – ir toliau gamina naujus žiedus, naujus vaisius, naują derlių.
„Skini kas dvi–tris dienas,” – patarė Aldona. „Palaikai jam ritmą. Ir tada iš vieno krūmo gauni kibirą.”
Ką darau su perteklium
Per sezoną iš dviejų krūmų turėjau daugiau nei 60 kilogramų cukinijų. Didesnę dalį pjausčiau į kubelius, trumpai blanširavau (užpyliau verdantį vandenį 2 minutėms) ir sušaldžiau. Gaubdami -18 laipsnių temperatūroje, jie išsilaikė visą žiemą.
Dalinsiuosi ir su šeima, ir su kaimynais. Kaimynė Vilma, gavusi trečią krepšelį, juokėsi: „Tu mane paleidi į namus kaip į bazinę.”
Ateinančiais metais Rolik sodinsiu penkis krūmus vietoj dviejų. Aldonos patarimas pasirodė tikslus iki gramo – tiksliau nei bet kuris katalogo žadėjimas.
