Mokslininkai atrado įtikinamų įrodymų apie arbatos anti-senėjimo savybes. Tyrimai rodo, kad tam tikros arbatos lapų medžiagos aktyviai kovoja su ląstelių pažeidimais ir skatina ilgaamžiškumą molekuliniu lygiu. Dabar gydytojai rekomenduoja tam tikrus arbatos paruošimo būdus ir vartojimo įpročius, kad maksimaliai išnaudoti šias savybes. Taip pat svarbus ir vartojimo laikas – skirtingos arbatos rūšys turi unikalių savybių, priklausomai nuo to, kuriuo paros metu jos vartojamos. Medikai vis labiau pripažįsta arbatos vaidmenį profilaktinėje sveikatos priežiūroje, todėl šių mechanizmų supratimas gali turėti didelį poveikį žmonių požiūriui į senėjimą.
Mokslas, kuriuo grindžiamos arbatos anti-senėjimo savybės
Tris pagrindinius mechanizmus, paaiškinančius arbatos, kaip anti-senėjimo gėrimo, reputaciją. Pirma, polifenoliai – ypač žaliosios arbatos katechinai – neutralizuoja laisvuosius radikalus, kurie pažeidžia ląsteles ir pagreitina senėjimą. Tyrimai rodo, kad šie antioksidantai padeda išvengti kolageno irimo ir išlaikyti odos elastingumą.
Antra, arbatoje esantis L-teaninas mažina kortizolio lygį, švelnindamas streso sukeltus senėjimo požymius. Ši amino rūgštis skatina alfa smegenų bangų aktyvumą, gerina atsipalaidavimą be raminamojo poveikio.
Trečia, arbatos junginiai aktyvina sirtuinus, baltymus, kurie reguliuoja ląstelių sveikatą ir ilgaamžiškumą. Šie „ilgaamžiškumo genai“ padeda atkurti DNR pažeidimus ir pagerinti medžiagų apykaitą. Reguliarus vartojimas palaiko ląstelių vientisumą – pagrindinį senėjimo proceso sulėtinimo aspektą.
5 geriausios arbatos, turinčios galingų senėjimo stabdymo savybių
Nors daugelis arbatos rūšių yra naudingos sveikatai, kai kurios iš jų išsiskiria išskirtinėmis antioksidacinėmis savybėmis. Žalioji arbata yra pirmaujanti dėl stiprių katechinų, kurie kovoja su laisvaisiais radikalais ir mažina uždegimą.
Mažai apdorota baltoji arbata turi didžiausią antioksidantų kiekį, kuris padeda išlaikyti odos elastingumą. Oolong arbata padeda reguliuoti medžiagų apykaitą ir riebalų oksidaciją, todėl padeda kontroliuoti svorį senstant.
Rooibos, be kofeino ir turtingas aspalatinu, apsaugo nuo oksidacinės žalos ir ramina jautrią organizmo sistemą. Galiausiai, hibiskų arbata mažina kraujospūdį ir kortizolio lygį, apsaugodama nuo ankstyvo senėjimo dėl streso, o antokianinai stiprina širdies ir kraujagyslių sistemą.
Kaip polifenoliai kovoja su ląstelių pažeidimais ir uždegimu
Molekulinio lygio arbatos galingiausi antioksidaciniai junginiai – polifenoliai – veikia kaip biologiniai daugiafunkciniai junginiai, kurie sistemingai stabdo senėjimo procesą. Šie augalinės kilmės antioksidantai neutralizuoja laisvuosius radikalus, kol jie nesugadina ląstelių struktūrų ir DNR. Tyrimai rodo, kad polifenoliai aktyvuoja ląstelių apsaugos mechanizmus per Nrf2 kelią, stiprindami endogeninių antioksidantų fermentų gamybą.
Be antioksidacinės apsaugos, žaliosios arbatos sudėtyje esantys polifenoliai, tokie kaip EGCG, slopina prouždegiminius citokinus ir pertraukia uždegiminius signalų perdavimo procesus. Šis dvigubos veiklos metodas – neutralizuoja oksidacinį stresą ir slopina uždegimą – veikia du pagrindinius greitesnio senėjimo veiksnius. Reguliarus arbatos vartojimas užtikrina nuolatinį polifenolių kiekį, kuris apsaugo audinius ir palaiko ilgaamžiškumą.
Ilgaamžiškumo ekspertų rekomenduojama optimali kasdienė arbatos vartojimo rutina
Kiek arbatos reikia gerti, kad būtų pasiektas maksimalus senėjimo stabdymo poveikis? Ilgaamžiškumo ekspertai rekomenduoja gerti 2–3 puodelius per dieną, paskirstant juos per visą dieną, kad kraujyje būtų palaikomas pastovus antioksidantų lygis.
Žaliosios arbatos vartojimas ryte pagreitina medžiagų apykaitą, o popietė puodelis oolong arba baltosios arbatos suteikia ilgalaikės energijos ir netrikdo miego. Kad katechinai būtų geriausiai įsisavinti, arbatą reikėtų gerti ne valgio metu, o tarp valgymų.
Paruošimas yra labai svarbus – žalią arbatą reikia užpilti 71–82 °C temperatūros vandeniu ir palaikyti 3–5 minutes, o juodą arbatą – 88–93 °C temperatūros vandeniu, kad būtų išgauta maksimalus polifenolių kiekis.
Kodėl vakarietiškoji medicina pagaliau priima šią senovinę išmintį
Dešimtmečius Vakarų medicinos įstaigos laikėsi skeptiško požiūrio į tradicinius augalinius vaistus, nepaisant to, kad jie tūkstančius metų buvo naudojami Rytų medicinoje. Ši nuomonė smarkiai pasikeitė, kai atlikus griežtus mokslinius tyrimus buvo patvirtintos arbatos biologiškai aktyviosios medžiagos.
Žurnaluose „The Lancet“ ir „JAMA“ paskelbti tyrimai rodo, kad arbata turi reikšmingų antioksidacinių savybių, ypač dėl katechinų ir teaflavinų, kurie kovoja su oksidaciniu stresu – pagrindine ląstelių senėjimo priežastimi. Klinikiniai tyrimai, rodančių matomą naudą širdies ir kraujagyslių sveikatai, kognityvinėms funkcijoms ir telomerų išsaugojimui, įtikino net skeptiškai nusiteikusius gydytojus.
Šiuolaikinė medicina dabar pripažįsta tai, ką tradiciniai gydytojai suprato intuityviai: tam tikros arbatos turi galingų fitocheminių medžiagų, kurios veikia pagrindinius senėjimo mechanizmus molekulinio lygio.
Ne tik išoriškai: arbatos poveikis pažinimo funkcijoms ir širdies sveikatai
Nors arbatoje esantys antioksidaciniai junginiai akivaizdžiai gerina odos elastingumą ir mažina raukšles, jų giliausias poveikis senėjimo procesams pasireiškia viduje, apsaugant svarbiausius organų sistemas.
Tyrimai rodo, kad reguliarus arbatos, ypač žaliosios ir juodosios, vartojimas yra susijęs su geresne kognityvine funkcija ir mažesne neurodegeneracinių sutrikimų rizika. Arbatoje esantys katechinai ir L-teaninas palaiko smegenų sveikatą, mažina uždegimą ir apsaugo neuronus nuo oksidacinės žalos.
Širdies ir kraujagyslių sistemos nauda yra ne mažiau svarbi. Tyrimai rodo, kad arbata gerina endotelio funkciją, mažina kraujospūdį ir LDL cholesterolio kiekį. Šie poveikiai kartu sumažina insulto ir širdies ligų riziką – ligas, kurios pagreitina biologinį senėjimą ir mažina gyvenimo kokybę.
Alaus gaminimo metodai, kurie maksimaliai padidina antioksidantų kiekį
Alaus gaminimo metodai, kurie maksimaliai padidina antioksidantų kiekį
Arbatos anti-aging savybės stiprumas labai priklauso nuo paruošimo būdo. Tyrimai rodo, kad arbatą reikia mirkyti 3–5 minutes vandenyje, kurio temperatūra yra 71–82 °C (žalia arbata) arba 93–100 °C (juodoji arbata), kad būtų išgauta maksimali katechinų ir polifenolių koncentracija.
Pridėjus šiek tiek citrinos sulčių, antioksidantų biologinis prieinamumas padidėja iki 80 %, o pieno baltymai gali jungtis su naudingomis medžiagomis ir sumažinti jų įsisavinimą.
Šaltas užpylimas 6–12 valandų išsaugo temperatūrai jautrius junginius, pvz., L-teaniną ir EGCG.
Naudojant laisvus arbatos lapelius vietoj maišelių, sudaro didesnį paviršių junginiams ekstrahuoti, todėl vienoje porcijoje yra 2–3 kartus daugiau antioksidantų.
