Senovinis kinų virimo metodas, vadinamas „Yun Wu”, atgimė ir meta iššūkį įprastam arbatos ruošimui. Yunhai kaime atrastas metodas, pagal kurį arbata kelis kartus trumpai mirkoma tam tikroje 85 °C temperatūroje, o ne tradiciškai mirkoma 3-5 minutes. Mokslinė analizė patvirtina, kad taikant šį metodą išgaunama iki 40 % daugiau antioksidantų, o kartumas sumažėja iki minimumo. Pasaulinė arbatos kultūra keičiasi, nes mažmenininkai priima šiuos įrodymais pagrįstus virimo nurodymus. Tinkama temperatūros kontrolė ir tinkamas laikas užtikrina geresnį skonį ir didesnę naudą sveikatai.
Senovinės prarasto alaus gaminimo metodo ištakos
Tūkstančius metų prieš šiuolaikinius arbatos maišelius ir elektrinius virdulius senovės Kinijos kalnų vienuolynuose atsirado neaiškus arbatos virimo būdas.
Vienuoliai atrado, kad arbatos lapelius mirkant tiksliai 78 °C temperatūros vandenyje lygiai 108 sekundes išgaunamas išskirtinis skonis.
Šis metodas, žinomas kaip „Yun Wu” (debesų rūkas), buvo užfiksuotas Tangų dinastijos ritiniuose.
Istoriniuose šaltiniuose nurodoma, kad ji buvo skirta tik imperatoriškoms ceremonijoms ir dvasiniams ritualams.
Ši praktika palaipsniui išnyko Mingų dinastijos laikais dėl politinių sukrėtimų ir prekybos sutrikimų.
Neseniai Junano provincijoje atliekant archeologinius kasinėjimus buvo rasta keramikos dirbinių su savitomis arbatos liekanomis, todėl mokslininkai pirmą kartą gavo apčiuopiamų šio prarasto virimo būdo įrodymų.
Kaip tradicinis alaus gaminimas buvo neteisingas
Kodėl šiuolaikiniai arbatos entuziastai iš kartos į kartą neteisingai verda arbatą? Atsakymas slypi klaidingai interpretuotuose temperatūros ir laiko nustatymo protokoluose, kurie atsirado pramonės revoliucijos metu.
Tradiciniais virimo metodais dažnai rekomenduojama virinti vandenį juodosioms arbatoms, o žaliosioms – šiek tiek vėsesnėje temperatūroje. Tačiau Nacionalinio arbatos instituto atlikti tyrimai atskleidė, kad dauguma aukščiausios kokybės arbatų, nepriklausomai nuo jų veislės, idealiai išgauna skonį būtent 85 °C temperatūroje.
Be to, standartinis 3-5 minučių mirkymo laikas dažnai būna pernelyg ilgas, todėl išsiskiria per daug taninų.
Naujai atrastu metodu naudojami keli trumpi 30-45 sekundžių užpylimai, kurie išsaugo subtilius skonio junginius ir sumažina kartumą.
Kalnų kaimas, kuriame buvo iš naujo atrastas šis metodas
Senovinė alaus gaminimo technika atsirado nuošalioje kalnų bendruomenėje Yunhai, įsikūrusioje Kinijos Fudziano provincijoje 1 800 metrų aukštyje.
Šiame kaime, kuriame gyvena mažiau nei 200 gyventojų, arbata auginama daugiau nei devynis šimtmečius, taikant iš kartos į kartą perduodamus metodus.
2014 m. arbatos tyrinėtojas Dr. Lin Wei nustatė, kad Yunhai kaimelio gyventojai naudojo savitą arbatos ruošimo protokolą, pagal kurį buvo atliekami keli trumpi užpylimai tiksliai kontroliuojamoje temperatūroje.
Šis metodas, kuris iki šiol nebuvo žinomas pagrindinei arbatos kultūrai, pagerina katechinų ir skonio junginių išsiskyrimą ir sumažina kartumą.
Mokslinė analizė patvirtino, kad taikant šį metodą gaunama iki 40 % daugiau antioksidantų nei taikant įprastus virimo metodus.
Šio revoliucinio virimo metodo moksliniai pagrindai
Šiuolaikiniai moksliniai tyrimai patvirtino revoliucinį „Yunhai” alaus gaminimo metodą atlikus išsamią biocheminę analizę.
Tyrimai rodo, kad kaimo metodas leidžia maksimaliai išgauti katechinus ir L-teanino junginius, tuo pat metu sumažinant karčiųjų taninų, kurių paprastai per daug išgaunama gaminant tradicinį alų, kiekį.
Taikant šį metodą 20 °C vandens temperatūra sukuria idealią molekulinę kinetiką, todėl naudingieji junginiai ištirpsta nedenatūruodami subtilių skonio komponentų.
Be to, specifinė indo medžiaga katalizuoja reakcijas, kurios pagerina antioksidantų biologinį prieinamumą ir aromato išraišką.
Spektroskopinė analizė patvirtina, kad nuoseklaus mirkymo modelis sukuria chemiškai subalansuotą infuziją, kurioje polifenolių kiekis yra 37 % didesnis nei tradiciniuose metoduose, todėl žinovai jaučia išskirtinį skonį burnoje ir ilgesnį skonį.
Tobulos taurės vadovas žingsnis po žingsnio naudojant naująjį metodą
Vadovaudamiesi moksliškai patvirtintu Yunhai kaime taikomu metodu, idealų arbatos puodelį galite išgauti atlikdami tikslią veiksmų seką.
Pirmiausia vandenį pašildykite iki 85 °C temperatūros, bet ne iki virimo. Į 200 ml vandens įberkite vieną valgomąjį šaukštą lapų. Sukamaisiais judesiais supilkite vandenį ant lapų, o po trijų sekundžių iš karto išpilkite šį pirmąjį užpilą.
Antrąjį užpylimą palaikykite lygiai 45 sekundes. Kiekvieną vėlesnį užpylimą pailginkite 15 sekundžių.
Labai svarbus indas – rauginto molio puodai arba plonas porcelianas puikiai išlaiko šilumą ir atskleidžia skonį. Priešingai nei įprasta, lapų niekada negalima maišyti.
Skonio profiliai: Prieš ir po palyginimas
Skonio profiliai: Prieš ir po palyginimas
Tradiciniai virimo būdai dažnai duoda pastebimai skirtingus rezultatus, palyginti su ” Yunhai” metodu. Taikant tradicinį metodą paprastai gaunama aštresnių tanino natų ir plono skonio arbata, o taikant „Yunhai” metodą atskleidžiami anksčiau nepastebėti sudėtingi skonio sluoksniai.
Prieš: Standartinis kavos ruošimas sukuria vientisą puodelį, kuriame kartumas gali užgožti subtilias natas. Žaliųjų arbatų skonis dažnai būna žolės skonio, o juodųjų arbatų – aitrus.
Po: Yunhai technika tuos pačius lapus paverčia daugialypėmis patirtimis. Žaliosios arbatos įgauna medų primenantį saldumą su mineraliniais atspalviais; juodosios arbatos pasižymi šokolado ir salyklo savybėmis, o jų kartumas sumažėja.
Skirtumas ypač ryškus tarp oolong veislių.
Tinkamas virimas sustiprina naudą sveikatai
Daugybė tyrimų rodo, kad arbatos virimo būdai daro didelę įtaką naudingų arbatos junginių išsiskyrimui.
Temperatūros reguliavimas turi tiesioginės įtakos polifenolių išsiskyrimui– verdant baltąją ir žaliąją arbatą žemesnėje temperatūroje (70-80 °C) išsaugomi švelnūs katechinai, o juodajai arbatai reikia karštesnio vandens (95 °C), kad būtų maksimaliai išskirtas teaflavinas.
Taip pat svarbi ir mirkymo trukmė; ilgesnis mirkymas ne visada yra geresnis. Tikslus 3 minučių trukmės žaliosios arbatos mirkymas optimizuoja L-teanino išsiskyrimą be pernelyg didelio taninų kiekio, o oolong arbatoms naudingi keli trumpi užpylimai, kad būtų subalansuotas stimuliuojantis ir raminantis poveikis.
Šie metodiniai metodai gali padidinti antioksidantų biologinį prieinamumą iki 60 %, palyginti su įprastais virimo metodais.
Arbatos ekspertai ir žinovai reaguoja į naująjį metodą
Mokslinis arbatos virimo metodų patobulinimas sukėlė nemažai reakcijų visoje arbatos bendruomenėje.
Garsus arbatos meistras Zhao Lin iš Junano pavadino šį metodą „revoliuciniu”, pažymėdamas, kad jis išsaugo subtilius skonio junginius, kurie anksčiau būdavo prarandami. Tarptautinė arbatos meistrų asociacija oficialiai pripažino šias išvadas ir atitinkamai atnaujino savo sertifikavimo protokolus.
Ne visi ekspertai pritaria šiems pokyčiams. Tradicijų puristai, tokie kaip Haruko Watanabe, teigia, kad naujasis požiūris atitraukia arbatą nuo jos kultūrinių šaknų.
Tačiau pasaulinėje arbatos parodoje „Global Tea Expo” atlikti aklieji degustacijos testai parodė, kad 78 % sertifikuotų degustatorių pirmenybę teikė naujuoju metodu paruoštiems mėginiams.
Net skeptikai pripažįsta, kad šis metodas yra nuoseklus ir rezultatai atkartojami įvairiose arbatos rūšyse.
Kaip keičiasi pasaulinė arbatos kultūra
Visame pasaulyje populiarėjant moksliniams arbatos ruošimo metodams, pasaulinė arbatos kultūra atsidūrė istoriniame lūžio taške tarp tradicijų ir naujovių.
Tradicinės arbatos gėrimo ceremonijos Japonijoje ir Kinijoje dabar koegzistuoja kartu su tiksliais temperatūros kontroliuojamais arbatos ruošimo metodais. Didžiausi arbatos mažmenininkai ant pakuočių pradėjo skelbti moksliškai patvirtintas virimo instrukcijas, o specializuotose kavinėse virimo vietose įrengti skaitmeniniai termometrai ir laikmačiai.
Šią transformaciją spartina socialinė žiniasklaida, kurioje įtakingi asmenys įvairiose platformose demonstruoja tikslų arbatos paruošimą.
Arbatos turizmas išsivystė taip, kad greta ekskursijų po plantacijas apima ir apsilankymus laboratorijose. Švietimo įstaigose šalyse augintojose rengiami kursai, kuriuose tradicinė arbatos kultūra derinama su šiuolaikiniu arbatos ruošimo mokslu, todėl ugdoma nauja arbatos specialistų karta, išmananti ir paveldą, ir naujoves.
Šios technikos įtraukimas į kasdienį arbatos gėrimo ritualą
Šios technikos įtraukimas į kasdienį arbatos gėrimo ritualą
Nors mokslinio arbatos virimo principų pritaikymas iš pradžių gali atrodyti bauginantis, tiksliųjų metodų integravimas į kasdienį arbatos ruošimą reikalauja tik nedidelių esamų įpročių pakeitimų.
Entuziastai gali pradėti matuoti arbatos lapelius mažomis svarstyklėmis, o ne netiksliais šaukšteliais. Temperatūros kontrolę labai pagerina nebrangus skaitmeninis termometras arba kintamos temperatūros virdulys.
Tinkamai nustatyti ekstrakcijos laiką tampa paprasčiau naudojant specialų laikmatį. Sukurtas virimo žurnalas padeda stebėti pageidavimus ir rezultatus.
Daugelis specialistų pastebi, kad, paskyrus konkrečią vietą įrangai, procesas tampa efektyvesnis. Šie laipsniški pokyčiai palaipsniui įprastą arbatos vartojimą paverčia sąmoningu ritualu, kuris pagerina skonio suvokimą ir užtikrina nuoseklius rezultatus.
