Trys pagrindiniai požymiai gali rodyti per didelį cukraus vartojimą dar prieš tai, kai jį patvirtina medicininiai tyrimai. Nepaaiškinamas energijos kritimas po pietų ir stiprus potraukis dažnai signalizuoja apie gliukozės kiekio kraujyje reguliavimo sutrikimus. Nuolatinės odos problemos, įskaitant aknę, egzemą ar ankstyvą senėjimą, dažnai kyla dėl cukraus sukelto uždegimo ir glikacijos. Nuotaikos svyravimai, irzlumas ir protinis miglotumas paprastai atsiranda dėl cukraus kiekio kraujyje svyravimų, turinčių įtakos smegenų veiklai. Šie įspėjamieji signalai paprastai išnyksta per kelias savaites, kai sumažinamas rafinuoto cukraus vartojimas, ir tai yra apčiuopiamas cukraus poveikio organizmui įrodymas.
Nekontroliuojamas energijos sumažėjimas ir potraukis po pietų
Kai po pietų užklumpa sunkmetis, daugelis žmonių patiria staigų energijos kritimą, kurį lydi stiprus potraukis saldžiam maistui.
Šis ciklas rodo, kad gali sutrikti gliukozės kiekio kraujyje reguliacija, kai greitai pakilus cukraus kiekiui kraujyje dėl anksčiau suvartoto maisto, jis smarkiai sumažėja.
Šie svyravimai sukelia organizmo reakciją į stresą, išskiriant kortizolį ir adrenaliną, o kartu skatina skubų alkio signalą, kad reikia greito energijos šaltinio.
Smegenys, ypač priklausomos nuo gliukozės, skatina šį potraukį.
Reguliarus šio modelio pasireiškimas rodo, kad įprastai vartojamas cukraus perteklius sutrikdė normalią medžiagų apykaitą ir sukūrė priklausomybės ciklą.
Skirtingai nuo natūralių energijos ritmų, šie nuosmukiai yra sunkesni ir specialiai skatina cukraus ieškantį elgesį.
Nuolatinės odos problemos, kurios nepaklūsta gydymui
Lėtinės odos problemos, kurios nepaklūsta įprastiniam gydymui, gali reikšti, kad vartojama per daug cukraus, kuris sukelia uždegimines kaskadas visame organizme.
Dermatologai vis dažniau pripažįsta ryšį tarp su maistu gaunamo cukraus ir nuolatinių ligų, tokių kaip aknė, egzema ir psoriazė.
Cukrus skatina glikaciją, t. y. procesą, kurio metu cukraus molekulės jungiasi su baltymais ir ardo kolageną bei elastiną.
Tai pagreitina odos senėjimą ir pažeidžia natūralią odos barjero funkciją.
Be to, vartojant cukrų padidėjęs insulino kiekis skatina riebalų gamybą ir ląstelių apykaitos sutrikimus.
Pacientai, atsisakę rafinuoto cukraus, dažnai praneša, kad per kelias savaites pastebimai pagerėja įsisenėjusios odos būklės, net jei anksčiau receptiniai vaistai nepadėjo.
Nepaaiškinami nuotaikos svyravimai ir protinis rūkas
Nors odos požymiai akivaizdžiai liudija apie cukraus poveikį, kognityvinis ir emocinis poveikis dažnai lieka neatpažintas. Perteklinis cukraus vartojimas sutrikdo gliukozės kiekį kraujyje, sukelia nuotaikų svyravimus ir psichikos sutrikimus, kuriuos daugelis priskiria stresui ar prastam miegui.
Tyrimai rodo, kad cukrus sukelia dopamino šuolius, panašius į priklausomybę sukeliančių medžiagų, todėl atsiranda priklausomybės ciklai. Kai cukraus kiekis kraujyje sumažėja, paprastai atsiranda dirglumas, nerimas ir sunkumai susikaupti. Šie kognityviniai simptomai dažnai išnyksta per kelias savaites nuo cukraus vartojimo sumažinimo.
Dabar medikai, vertindami medžiagų apykaitos sveikatą, tikrina šiuos psichologinius požymius, nes jie dažnai diagnozuojami anksčiau nei atsparumas insulinui ar priešdiabetinė būklė.
