Tikriausiai pastebėjote, kad parduotuvėje nusipirkta duona plastikiniame maiše gali išlikti minkšta ir be pelėsio net kelias savaites. Tuo tarpu namuose kepta ar kepykloje pirkta duona pradeda kietėti jau kitą dieną, o po savaitės ant jos pasirodo pelėsis.
Daugelis žmonių tiesiog džiaugiasi patogumu ir negalvoja, kodėl taip yra. Tačiau atsakymas į šį klausimą gali priversti permąstyti savo apsipirkimo įpročius. Kas iš tikrųjų slepiasi po tuo minkštu batonu, kuris niekada nesustingsta?
Paslaptis slypi ingredientuose
Pramoninės duonos ilgaamžiškumas nėra stebuklas – tai kruopščiai suprojektuotas rezultatas. Gamintojai naudoja specialius ingredientus ir procesus, kurių vienintelis tikslas – kad produktas kuo ilgiau atrodytų šviežias.
Pagrindiniai veikėjai čia yra emulgatoriai ir stabilizatoriai, kurie sulaiko drėgmę ir neleidžia duonai kietėti. Prie jų prisideda priešpelėsiniai preparatai, slopinantys grybelių augimą. O rafinuoti miltai ir stiprios pramoninės mielės leidžia sutrumpinti fermentacijos laiką iki minimumo.
Visa tai sukuria produktą, kuris atrodo ir jaučiasi kaip duona, bet savo esme gerokai skiriasi nuo tradicinio kepinio.
Kaip gaminama pramoninė duona
Didelėse kepyklose procesas optimizuotas greičiui ir vienodumui. Tešla minkoma galingomis mašinomis, fermentacija trunka trumpai, o kepimas vyksta nuolatinio veikimo krosnyse.
Kiekvienas etapas griežtai kontroliuojamas, kad būtų išvengta užteršimo. Pjaustymas ir pakavimas atliekami apsaugotoje aplinkoje, kur mikrobų kiekis minimalus. Rezultatas – identiškai atrodantys kepalai su tobulai vienodomis riekelėmis.
Šis procesas leidžia pagaminti tūkstančius kepalų per dieną ir pristatyti juos į parduotuves visoje šalyje, kur jie ramiai gulės lentynose savaites.
Ko netenkate mainais į patogumą
Ilgas galiojimo laikas turi savo kainą. Sutrumpinta fermentacija reiškia, kad duonoje susidaro mažiau aromatinių junginių – būtent todėl pramoninė duona dažnai turi neutralų, beveik niekokį skonį.
Rafinuoti miltai, iš kurių pašalinta didžioji dalis grūdo apvalkalo, suteikia mažiau skaidulų ir mikroelementų nei pilno grūdo produktai. Tyrimai rodo, kad tokie kepalai turi mažesnį maistinį tankumą.
Tai nereiškia, kad pramoninė duona yra pavojinga sveikatai – visi naudojami priedai yra leidžiami ir kontroliuojami. Tačiau mitybos požiūriu tai nėra optimalus pasirinkimas.
Kaip atskirti pramoninę duoną nuo amatininkiškos
Yra keletas aiškių požymių, padedančių atpažinti, kokia duona prieš jus. Pramoniniai kepalai būna idealiai vienodos formos, su plona pluta ir blyškia minkštima. Jie supakuoti į sandarius plastikinius maišelius su ilgu ingredientų sąrašu.
Amatininkiška ar rauginta duona atrodo visai kitaip – nelygi pluta, atvira minkštima su nelygiais burbuliukais, stipresnis kvapas. Rauginta duona turi charakteringą rūgštelę skonį ir tvirtesnę tekstūrą.
Paprasčiausias testas – palikite abi duonas kambario temperatūroje. Amatininkiška pradės kietėti po dienos ar dviejų, o pramoninė liks minkšta daug ilgiau.
Kada rinktis vieną ar kitą
Pramoninė pjaustyta duona turi savo vietą – ji patogi sumuštiniams, ilgai laikosi ir kainuoja pigiau. Jei perkate duoną retai arba gyvenate vienas, tokia duona gali būti praktiškas sprendimas.
Tačiau jei jums svarbus skonis, tekstūra ir maistinė vertė, verta rinktis kepyklų duoną arba raugintą duoną. Ji greičiau sugenda, bet suteikia visai kitokį kulinarinį patyrimą.
Praktiškas patarimas: jei nespėjate suvalgyti duonos, supjaustykite ją ir užšaldykite. Užšaldytos riekelės puikiai tinka skrudinimui – tiesiog įmeskite į skrudintuvą tiesiai iš šaldiklio.
Galiausiai pasirinkimas priklauso nuo jūsų prioritetų. Svarbu tik žinoti, ką iš tikrųjų perkate.
