Ryšys tarp naujienų vartojimo ir psichikos sveikatos tapo svarbia tyrimų sritimi. Tyrimai rodo, kad nuolat girdint nerimą keliančias antraštes suaktyvėja smegenų reakcijos į stresą mechanizmai. Ši neurologinė reakcija gali pasireikšti nerimu, sutrikusiu miegu ir pablogėjusia kognityvine veikla. Mokslininkai užfiksavo, kaip šis poveikis laikui bėgant kaupiasi ir gali sukelti lėtinį stresą. Šių mechanizmų supratimas leidžia suprasti, kodėl daugelis žmonių patiria emocinį nuovargį įsitraukę į dabartinius įvykius, ir siūlo praktinius sprendimus, kaip išlaikyti informacinį sąmoningumą nepakenkiant psichologinei gerovei.
Neurobiologija, susijusi su naujienų sukelta reakcija į stresą
Beveik kiekvieną kartą, kai žmonės išgirsta nerimą keliančias naujienas, jų smegenyse suaktyvėja migdolinė liauka, sužadindama organizmo reakciją „kovok arba bėk”. Dėl šios neurologinės reakcijos išsiskiria streso hormonai, tokie kaip kortizolis ir adrenalinas, ruošiantys organizmą tariamai grėsmei.
Tyrimai rodo, kad ilgalaikis neigiamų naujienų poveikis sukuria chronišką streso ciklą. Prefrontalinė žievė, atsakinga už racionalų mąstymą, tampa mažiau aktyvi, o dominuoja emociniai smegenų centrai. Ši biologinė reakcija išsivystė dėl tiesioginių fizinių grėsmių, o ne dėl nuolatinio informacijos vartojimo.
Smegenų skenavimas atskleidė, kad net trumpas susidūrimas su nerimą keliančiomis antraštėmis gali sukelti išmatuojamą streso reakciją, trunkančią kelias valandas. Tiems, kurie dirba su pažeidžiamomis gyventojų grupėmis, šių mechanizmų supratimas padeda formuoti sveikesnius žiniasklaidos vartojimo įpročius.
Kaip „Doom-Scrolling” trikdo miegą ir kognityvines funkcijas
„Doom-scrolling” praktika – nuolatinis neigiamo naujienų turinio vartojimas internete – tiesiogiai veikia miego struktūrą ir kognityvinę veiklą. Tyrimai rodo, kad prietaisų skleidžiama mėlyna šviesa slopina melatonino gamybą, atitolina miego pradžią ir blogina REM miego kokybę.
Neurovaizdavimo tyrimai atskleidė, kad neigiamo turinio vartojimas prieš miegą suaktyvina migdolinę liauka ir palaiko padidėjusį budrumą, kai smegenys turėtų susilpnėti, kad galėtų pailsėti. Šis sutrikimas sukelia kaskadinį poveikį: prastas miegas mažina darbinę atmintį, dėmesio koncentraciją ir gebėjimą priimti sprendimus kitą dieną, o kartu didina jautrumą nerimui ir emocinį reaktyvumą į vėlesnes naujienas.
Skaitmeninė detoksikacija: Įrodymais pagrįstos sveikesnio naujienų vartojimo strategijos
Nepaisant to, kad plačiai pripažįstamas su naujienomis susijęs poveikis psichikos sveikatai, įgyvendinant įrodymais pagrįstas skaitmeninės detoksikacijos strategijas galima gerokai sušvelninti šį poveikį, kartu išlaikant būtiną informacijos srautą.
Tyrimai rodo, kad suplanavus konkretų naujienų tikrinimo laiką išvengiama nuolatinio trikdymo. Tyrimai rekomenduoja apriboti informacijos vartojimą iki 30 minučių per dieną ir namuose sukurti zonas be technologijų.
Pensilvanijos universiteto mokslininkai teigia, kad kruopščiai renkantis naujienų šaltinius, t. y. pirmenybę teikiant ne tik problemoms, bet ir jų sprendimams, nerimo reakcijos sumažėja 42 %.
Be to, veiksmingas ir pranešimų valdymas. 2021 m. atlikto tyrimo duomenimis, išjungus pranešimus apie svarbiausias naujienas, kortizolio šuoliai sumažėjo 19 %. Sąmoningas vartojimas – klausimas „Ar tai naudinga informacija, kuria galiu pasinaudoti?” – padeda žmonėms išlaikyti sąmoningumą ir neužsikrauti.
Psichologinis „vidutinio pasaulio sindromo” fenomenas
Aštuntajame dešimtmetyje komunikacijos teoretiko Džordžo Gerbnerio (George Gerbner ) sukurtas „blogo pasaulio sindromas” apibūdina kognityvinį šališkumą, kai dėl pernelyg didelio žiniasklaidos vartojimo žmonės suvokia pasaulį kaip pavojingesnį ir grėsmingesnį, nei patvirtina objektyvūs įrodymai.
Tyrimai rodo, kad pakartotinis smurtinių ar neigiamų naujienų poveikis gali sistemingai iškreipti tikrovės suvokimą. Nuo šio sindromo kenčiantys asmenys paprastai pervertina nusikalstamumo lygį, pavojaus lygį ir visuomenei kylančius pavojus, o teigiamus socialinius santykius ir žmonių gerumą vertina nepakankamai.
Psichikos sveikatos specialistai pažymi, kad tokia iškreipta pasaulėžiūra dažnai skatina nerimą, nepasitikėjimą ir socialinę izoliaciją. Norint ištrūkti iš šio rato, reikia subalansuotai vartoti žiniasklaidą, kritiškai vertinti naujienų šaltinius ir sąmoningai siekti pozityvaus dalyvavimo bendruomenėje.
Sąmoningo pilietiškumo ir psichinės gerovės derinimas
Pusiausvyros tarp informuotumo ir psichinės sveikatos išsaugojimo užtikrinimas yra vienas didžiausių iššūkių šiuolaikiniams piliečiams, keliaujantiems per šiandienos nesibaigiantį naujienų ciklą. Ekspertai rekomenduoja įgyvendinti strateginius vartojimo įpročius: nustatyti konkretų naujienų vartojimo laiką, rinktis patikimus šaltinius ir reguliariai daryti pertraukas nuo žiniasklaidos poveikio.
Ribų nustatymas nereiškia, kad reikia atsisakyti pilietinės atsakomybės. Atvirkščiai, sąmoningas vartojimas leidžia žmonėms išlikti informuotiems ir kartu išsaugoti psichologinius išteklius, reikalingus veiksmingam dalyvavimui bendruomenėje. Tyrimai rodo, kad tie, kurie sąmoningai vartoja naujienas, praneša apie sumažėjusį nerimą ir kartu išlaiko informuotumą apie svarbius klausimus.
Tikslas – ne visiškai vengti, o sukurti tvarų santykį su informacija, kuris padėtų tiek asmeninei gerovei, tiek visuomenės dalyvavimui.
