Termometras rodo -28°C, o jūs žiūrite pro langą ir svarstote: ar verta išeiti į lauką? Vieni teigia, kad šaltas oras grūdina ir stiprina imunitetą. Kiti perspėja apie nušalimus ir širdies problemas. Kas teisus?
Ekstremalus šaltis – ne juokas. Tačiau tai nereiškia, kad reikia užsidaryti namuose ir laukti pavasario. Tinkamai pasiruošus, trumpas pasivaikščiojimas net ir tokiu šalčiu gali būti saugus ir netgi naudingas. Svarbiausia – žinoti ribas ir laikytis kelių paprastų taisyklių.
Kuo pavojingas toks šaltis
Prie -28°C žmogaus kūnas susiduria su rimtu iššūkiu. Nušalimas gali prasidėti jau per 10–30 minučių, jei oda neapsaugota. Pirmiausia kenčia pirštai, ausys, nosis ir skruostai – vietos, kur kraujotaka silpniausia.
Jei pučia vėjas, situacija dar blogesnė. Vėjo efektas gali sumažinti jaučiamą temperatūrą dar 10–15 laipsnių. Tai reiškia, kad prie -28°C su vidutinio stiprumo vėju jūsų oda „jaučia” -40°C ar daugiau.
Kitas pavojus – hipotermija, kai kūno temperatūra nukrenta žemiau normalios. Tai gali nutikti net ir tinkamai apsirengus, jei būsite lauke per ilgai arba jei drabužiai sušlaps nuo prakaito.
Širdies ir kraujagyslių sistema taip pat patiria papildomą krūvį. Šaltis sukelia kraujagyslių susitraukimą, dėl to pakyla kraujospūdis. Žmonėms, turintiems širdies problemų, tai gali būti pavojinga.
Kas turėtų likti namuose
Tam tikroms grupėms pasivaikščiojimas prie -28°C – ne pati geriausia idėja:
Mažiems vaikams iki 5–6 metų – jų termoreguliacijos sistema dar neišsivysčiusi, jie nušąla greičiau nei suaugusieji. Jei būtina išeiti, laikas lauke turėtų būti minimalus.
Vyresnio amžiaus žmonėms – ypač tiems, kurie turi širdies ar kraujagyslių ligų, kvėpavimo problemų ar diabetą. Šaltis sukelia papildomą stresą organizmui.
Asmenims su astma ar lėtinėmis kvėpavimo ligomis – labai šaltas oras dirgina kvėpavimo takus ir gali sukelti bronchų spazmą.
Tiems, kurie neseniai sirgo – organizmas ir taip nusilpęs, papildomas stresas nereikalingas.
Jei priklausote šioms grupėms, geriau palaukti, kol temperatūra pakils bent iki -15°C.
Kiek laiko galima būti lauke
Sveikam suaugusiam žmogui, tinkamai apsirengusiam, rekomenduojama ne ilgiau kaip 20–30 minučių prie tokio šalčio. Tai pakankamas laikas pasivaikščioti, įkvėpti gryno oro ir pajudėti, bet nepakankamas, kad kūnas rimtai atšaltų.
Jei jaučiatės gerai ir norite būti ilgiau – darykite pertraukas. Užeikite į šiltą patalpą 10–15 minučių sušilti, tada galite vėl išeiti.
Svarbu klausyti savo kūno. Jei pradėjote drebėti, jaučiate tirpimą pirštų ar ausų srityje, oda pabalusi ar skausminga – nedelsiant grįžkite į šiltą vietą.
Kaip teisingai rengtis
Pagrindinis principas – sluoksniavimas. Keli plonesni sluoksniai geriau izoliuoja nei vienas storas drabužis, be to, leidžia reguliuoti temperatūrą.
Pirmasis sluoksnis (prie kūno) – terminis apatinis trikotažas iš sintetinės ar vilnonės medžiagos, kuri nuveda drėgmę nuo odos. Venkite medvilnės – ji sugeria prakaitą ir šaldo.
Antrasis sluoksnis – šiltas megztinis ar flisinis džemperis. Jo funkcija – izoliacija, šilumos sulaikymas prie kūno.
Trečiasis sluoksnis – vėjui ir drėgmei atspari striukė. Ji apsaugo nuo vėjo ir neleidžia šilumai išsisklaidyti.
Kojos – terminis apatinis sluoksnis po kelnėmis arba specialios žieminės kelnės. Džinsai be papildomo sluoksnio – bloga idėja.
Avalynė – žieminiai batai su pašiltinimu, geriausia pusę ar visą numerį didesni, kad tilptų storos kojinės ir liktų oro tarpas izoliavijai. Pora storų vilnonių kojinių – būtinybė.
Galvos ir galūnių apsauga
Didžioji dalis šilumos prarandama per galvą ir galūnes. Prie -28°C tai ypač svarbu.
Kepurė – turi dengti ausis. Geriausia – vilnonė ar flisinė, dengianti ir kaktą. Gaubtas ant kepurės suteikia papildomą apsaugą.
Šalikas arba balaklava – būtina uždengti nosį ir skruostus. Šaltas oras, kvėpuojant per nosį, sušyla, bet oda vis tiek kenčia. Balaklava – geriausias pasirinkimas, nes dengia visą veidą.
Pirštinės – geriausia dvigubos: plonos pirštinės viduje ir storos kumštinės viršuje. Kumštinės šildo geriau nei pirštinės, nes pirštai šildo vienas kitą.
Jokios atviros odos – tai svarbiausia taisyklė. Viskas, kas nepadengta, gali nušalti per keliolika minučių.
Kaip elgtis pasivaikščiojimo metu
Judėkite nuolat – nestovėkite vietoje. Judėjimas generuoja šilumą ir palaiko kraujotaką. Tačiau venkite pernelyg intensyvaus fizinio krūvio, kuris verstų prakaituoti – drėgni drabužiai šaldo.
Kvėpuokite per nosį – nosies ertmė sušildo ir sudrėkina orą, prieš jam pasiekiant plaučius. Kvėpuojant per burną, šaltas oras tiesiogiai patenka į kvėpavimo takus.
Venkite alkoholio – nors atrodo, kad alkoholis sušildo, iš tikrųjų jis išplečia kraujagysles ir skatina šilumos praradimą. Be to, sumažina gebėjimą pajusti šalčio požymius.
Nelieskite metalo plikomis rankomis – prie tokio šalčio metalas akimirksniu „prilimpa” prie odos ir gali sukelti nušalimą.
Turėkite planą – žinokite, kur galėsite užeiti sušilti, jei prireiktų. Nesitolinkite per daug nuo namų ar šiltų patalpų.
Grįžus namo
Po pasivaikščiojimo ekstremaliu šalčiu svarbu teisingai sušilti. Nešokite iškart į karštą dušą ar vonią – staigus temperatūros pokytis gali sukelti kraujagyslių problemų.
Pirma nusirenkite, leiskite kūnui palaipsniui sušilti kambario temperatūroje. Išgerkite šilto (ne karšto) gėrimo – arbatos, sultinio ar tiesiog vandens.
Jei jaučiate, kad kuri nors kūno dalis galėjo nušalti – pirštai blyškūs, nejautrūs ar skausmingi – nešildykite jų karštu vandeniu. Švelniai sušildykite kūno šiluma (įkiškite rankas po pažastimis) arba vlėgna šilta drėgna. Jei per 15–20 minučių jautrumas negrįžta ar oda pasidaro mėlyna/juoda – kreipkitės į gydytoją.
Išvada: eiti ar ne?
Trumpas atsakymas – taip, galima eiti, bet protingai. 20–30 minučių pasivaikščiojimas prie -28°C sveikam žmogui yra saugus, jei tinkamai apsirengsite ir laikysitės atsargumo priemonių.
Šviežias oras, net ir labai šaltas, gerina nuotaiką, aktyvina kraujotaką ir padeda išvengti žieminio sąstingio. Tereikia gerbti gamtą ir savo kūno ribas.
O jei šiandien tiesiog nesinori – niekas neverčia. Puodelis karštos arbatos prie lango taip pat yra puikus pasirinkimas.
