Vaistinės lentynos lūžta nuo spalvingų buteliukų su vitaminais. Reklamos žada energiją, stipresnę imuninę sistemą ir geresnę sveikatą. Daugelis lietuvių kasdien ryja po keletą tablečių – „šiaip sau, profilaktiškai”. Atrodo, kad blogiau tikrai nebus.
Bet ar tikrai? Mokslininkai jau seniai įspėja: maistinės medžiagos didelėmis dozėmis veikia kaip vaistai. O vaistai turi ne tik gydomąjį, bet ir šalutinį poveikį. Kai kurie dideli klinikiniai tyrimai buvo nutraukti anksčiau laiko – ne todėl, kad papildai neveikė, o todėl, kad dalyvių sveikata ėmė blogėti.
Kas nutinka, kai organizmas gauna per daug
Vitaminai ir mineralai organizmui reikalingi labai mažais kiekiais – mikrogramais ir miligramais. Jie veikia kaip katalizatoriai: padeda vykti biocheminėms reakcijoms, bet patys nesunaudojami. Kai gauname juos iš maisto, organizmas pats reguliuoja, kiek įsisavinti.
Su tabletėmis viskas kitaip. Daugelis preparatų tiekia 500, o kartais net 1000 procentų rekomenduojamos paros normos. Organizmas tiesiog nespėja susitvarkyti su tokiu antplūdžiu. Riebaluose tirpūs vitaminai – A, D, E, K – kaupiasi audiniuose ir gali pasiekti toksinį lygį.
Tyrimai, kurių rezultatai nustebino mokslininkus
1994 metais Suomijoje atliktas didelis tyrimas parodė netikėtą rezultatą: beta karotinas padidino plaučių vėžio riziką rūkantiems žmonėms 16 procentų. Du metus vėliau JAV tyrimas, kuriame dalyviai vartojo beta karotiną kartu su vitaminu A, buvo nutrauktas anksčiau laiko – išaugo ir plaučių vėžio atvejų skaičius, ir mirtingumas.
2012 metais atlikta 27 antioksidantų tyrimų apžvalga parodė: dešimt tyrimų fiksavo blogėjančius rezultatus, dešimt – neutralius, ir tik septyni – teigiamus. Naujausi dideli tyrimai, tokie kaip VITAL ir Physicians’ Health Study II, daugiausia rodo neutralų poveikį – nei naudos, nei žalos.
Konkrečios grėsmės, apie kurias retai kalbama
Vitaminas D – vienas populiariausių papildų Lietuvoje. Per didelis jo kiekis sukelia hiperkalcemiją: kalcis kaupiasi kraujyje, atsiranda nuolatinis troškulys, dažnas šlapinimasis, o sunkiais atvejais – traukuliai ir net koma. Tokie pacientai patenka į ligonines.
Vitaminas A lėtinio perdozavimo atveju sukelia galvos skausmą, neryškų matymą, kaulų skausmą ir kepenų pažeidimus.
Vitaminas B6, kurį daugelis vartoja „nervams”, per didelio kiekio atveju sukelia periferinę neuropatiją – tirpimą ir silpnumą galūnėse. Paradoksalu, bet simptomų ieškoma ten, kur juos sukelia pats „gydymas”.
Cinkas didelėmis dozėmis trukdo organizmui įsisavinti varį. Rezultatas – anemija ir kaulų problemos.
Viena medžiaga išmuša kitą
Maistinės medžiagos organizme veikia ne atskirai, o sudėtingoje sistemoje. Kai vienos per daug, kitos pradeda trūkti. Cinko perteklius blokuoja vario įsisavinimą. Per didelis kalcio kiekis trukdo įsisavinti geležį ir magnesį.
Be to, vitaminai sąveikauja su vaistais. Vitaminas K mažina kraują skystinančių vaistų veiksmingumą. Vitaminas E gali sustiprinti kraujavimo riziką tiems, kas vartoja aspiriną. Žolelių ir vitaminų deriniai kartais sukelia sunkiai nuspėjamas reakcijas.
Kam papildai tikrai reikalingi
Tai nereiškia, kad visi papildai yra blogi. Tam tikroms grupėms jie būtini:
Folio rūgštis moterims, planuojančioms nėštumą ir pirmąjį trimestrą – apsaugo nuo nervinio vamzdelio defektų.
Vitaminas D – senjorams globos įstaigose, žmonėms, kurie retai būna saulėje, ir visiems Lietuvoje tamsiuoju metų laiku.
Vitaminas B12 – veganams ir vegetarams, nes šio vitamino beveik nėra augaliniame maiste.
Geležis – tiems, kam laboratoriniai tyrimai patvirtino jos trūkumą, ypač moterims su gausiu mėnesinių kraujavimu.
Omega-3 riebalų rūgštys – žmonėms, kurie beveik nevalgo riebios žuvies.
Kaip elgtis protingai
Prieš pirkdami bet kokį papildą, užduokite sau klausimą: ar tikrai žinau, kad man to trūksta? Trūkumą patvirtina tik kraujo tyrimai – ne nuovargis, ne lūžinėjantys nagai, ne prasta nuotaika.
Jei tyrimai rodo trūkumą, rinkitės preparatus su dozėmis, artimomis rekomenduojamai paros normai, o ne „stipriuosius” su šimtaprocentiniais viršijimais. Teikite pirmenybę žinomiems gamintojams su aiškiomis etiketėmis.
Ir svarbiausia – nė viena tabletė nepakeis subalansuoto maisto. Penkios porcijos vaisių ir daržovių per dieną, dvi porcijos riebios žuvies per savaitę, pilno grūdo produktai, ankštiniai, riešutai – tai ir yra tikroji „vitaminų bomba”, kurią organizmas moka įsisavinti.
