Kelintas rytas – atsibundu ir akys pilnos ašarų. Galvojau – na, per mažai miegojau. Arba per ilgai žiūrėjau į ekraną.
Kol oftalmologė Rūta, pas kurią nuėjau dėl visai kito reikalo, paklausė: „Ar dažnai ryte ašaroja akys?”
„Taip, beveik kasdien,” – atsakiau.
Ji sustojo ir pažvelgė atidžiau: „Tai gali būti ne nuovargis. Tai gali būti rimtos ligos pradžia.”
Kada ašarojimas tampa įspėjimo ženklu
Rūta paaiškino, kad normalus rytinis ašarojimas – tai kelios ašaros, kurios greitai praeina. Akys per naktį šiek tiek išsausėja, ir organizmas jas sudrėkina.
Bet jei ašarojimas nuolatinis, kartu su paraudimu, niežėjimu ar diskomfortu – tai jau signalas.
„Tai gali būti bakterinė infekcija, blefaritas arba net glaukoma,” – pasakė ji.
Glaukoma? Tai žodis, kurio niekas nenori išgirsti. Liga, kuri tyliai gadina regėjimą, kol tampa per vėlu.
Ką reiškia skirtingi simptomai
Rūta išmokė atpažinti, kas kas.
Jei ašaros su geltonais pūlingais išskyrėliais – tikėtina bakterinė infekcija. Dažniausiai prasideda vienoje akyje, paskui pereina į kitą. Reikia antibiotikų.
Jei vokai paraudę, su plutelėmis pakraščiuose – gali būti blefaritas. Tai lėtinis vokų uždegimas, kurį sukelia bakterijos arba erkutės.
Jei ašarojimas kartu su akies skausmu ir matote halo aplink šviesas – skubiai pas gydytoją. Tai gali būti glaukomos požymiai.
„Daugelis ignoruoja šiuos simptomus metų metus,” – sakė Rūta. „O liga progresuoja.”
Kodėl glaukoma tokia klastinga
Glaukoma – tai liga, kuri gadina akies nervą. Dažniausiai dėl padidėjusio akispūdžio.
Problema ta, kad ji neturi simptomų, kol neprarandi dalies regėjimo. O prarastas regėjimas negrįžta.
„Dvidešimt procentų glaukomos atvejų išsivysto net esant normaliam akispūdžiui,” – paaiškino Rūta. „Todėl patikra tokia svarbi.”
Rizikos grupėje – visi vyresni nei keturiasdešimt metų. Ypač tie, kurie turi diabetą, aukštą kraujospūdį arba šeimoje buvo glaukomos atvejų.
Ką gali padaryti oftalmologas
Rūta papasakojo apie tyrimus, kuriuos daro profilaktiškai.
Tonometrija – matuoja akispūdį. Neskausminga, trunka sekundes.
Optinė koherentinė tomografija – leidžia pamatyti akies nervo būklę. Aptinka pokyčius anksčiau, nei pajunti simptomus.
Regos lauko tyrimas – parodo, ar nepradėjai prarasti periferinio regėjimo.
„Jei aptinkame anksti – galime sustabdyti,” – sakė Rūta. „Lašai arba lazerinės procedūros. Bet jei per vėlu – nieko nebegalime grąžinti.”
Kam ir kada reikia tikrintis
Rūta davė aiškias gaires.
Po keturiasdešimties – profilaktinė patikra kartą per metus, net jei nieko neskauda.
Jei šeimoje buvo glaukoma – pradėti tikrintis anksčiau ir dažniau.
Jei turi diabetą ar hipertenziją – būtina reguliari patikra.
Jei ryte nuolat ašaroja akys su kitais simptomais – nedelsti, eiti pas specialistą.
„Akys – ne dantys. Kai skauda, dažnai jau per vėlu,” – apibendrino ji.
Ką dabar darau kitaip
Po to pokalbio užsiregistravau pilnai akių patikrai. Viskas gerai – kol kas.
Bet dabar žinau, kad tas rytinis ašarojimas – ne „šiaip sau”. Ir jei simptomas pasikartos – nebeignoruosiu.
Papasakojau apie tai mamai – jai jau per šešiasdešimt. Ji niekada netikrinosi akių, nes „gerai matau”. Dabar užsiregistravo.
Kartais organizmas siunčia signalus, kuriuos mes nurašome nuovargiui. O iš tikrųjų jis prašo pagalbos. Ir geriau išgirsti per anksti, nei per vėlai.
