Ar kada nors supylei naują takų dangą — o po savaitės skruzdėlynai jau stūmė ją iš apačios? Vejoje, plyšiuose tarp trinkelių, gėlynų pakraščiuose — kauburiai atsiranda greičiau, nei spėji juos pastebėti. Ir kuo ilgiau delsi, tuo giliau kolonija įsikasa.
Kada verta imtis veiksmų
Ne kiekvienas skruzdėlynas — problema. Jei lizdas susidarė toli nuo takų, terasų ir lysvių — jis gali ramiai egzistuoti. Skruzdėlės aeruoja dirvą, mažina erkių ir vabalų lervų populiacijas, šalina negyvus vabzdžius. Tokiose vietose jų nauda didesnė nei žala.
Bet kai kauburys atsiranda vejos viduryje, trinkelių take ar gėlyne prie terasos — tada jau trukdo. Ardo paviršius, stumia šaknis, apsunkina priežiūrą.
„Trys skruzdėlynai per mėnesį atsirado tiesiai ant naujo tako”, — pasakojo vienas sodininkas. „Trinkelės pradėjo kilti. Teko veikti.”
Sprendimas visada turėtų remtis vieta ir poveikiu. Jei kolonija netrukdo — palik.
Greitas fizinis pašalinimas
Mažus skruzdėlynus galima sugriausti kastuvu ar grėbliu — iškasti giliau, nei matosi paviršiuje, ir paskirstyti žemę. Po poros dienų patikrinti: jei judėjimas atsinaujino — kartoti.
Didesnėms kolonijoms veikia vandens metodas. Užliejimas šaltu vandeniu skandina dalį darbininkių ir suardo kamerų struktūrą. Verdantis vanduo veikia stipriau — didelis mirtingumas per vieną kartą.
„Užpyliau du kibirus verdančio vandens ant lizdo prie tvoros”, — pasakojo sodininkas. „Kitą dieną — tylu.”
Bet atsargiai: verdantį vandenį pilti tik ten, kur šalia nėra augalų šaknų — jos gali nuplikti. Ir niekada prie vaikų ar gyvūnų.
Boro rūgštis — lėta, bet gili
Kai fizinis ardymas nepakanka — boro rūgštis gali padėti. Ji veikia kaip lėto poveikio nuodas: darbininkės paneša ją į lizdą, pasidalija su kitomis ir motinėle — kolonija silpnėja per kelias dienas.
Boro rūgšties galima rasti Lietuvos vaistinėse ir sodininkystės parduotuvėse. Dažniausiai naudojama sumaišyta su cukrumi ar medum kaip masalas.
Svarbi atsargumo priemonė: boro rūgštis toksiška naminių gyvūnų ir vaikams, jei nurijama. Masalą dėti tik ten, kur jie nepasiekia — po dangteliu, giliau prie lizdo angos. „Padėjau po sena čerpele prie skruzdėlyno”, — paaiškino sodininkas. „Per savaitę aktyvumas dingo.”
Natūralūs atbaidymai
Mėta, bazilikas ir chrizantemos išskiria junginius, kurie trikdo skruzdžių orientaciją. Pasodinti palei takus ir lysvių kraštus — jie gali sumažinti naujų lizdų formavimąsi. Visi šie augalai Lietuvoje auga puikiai ir papildomai gražina sklypo pakraščius.
Cinamono, ciberžolės ar pipirmėtės aliejaus užtvaros prie kauburio pakraščių irgi laikinai veikia. Bet „laikinai” čia — raktažodis. Po lietaus, po poros dienų — efektas dingsta ir skruzdėlės grįžta tuo pačiu taku.
Šie būdai tinka kaip papildoma priemonė. Ne kaip vienintelė.
Prevencija paprastesnė nei kova
Reguliarus žolės pjovimas, nukritusių vaisių rinkimas ir organinių atliekų valymas — visa tai mažina skruzdėlėms patrauklią aplinką. Periodiškas dirvos purenimas suardo ankstyvą kamerų formavimąsi. Amarų kontrolė nutraukia maisto grandinę.
Kai aikštelė prižiūrima nuosekliai — skruzdėlynai tiesiog nebeturi kur įsikurti.
