Penki agurkų augalai vienoje lysvėje. Tręšiu juos taip, kaip niekada netręšiau nieko kito — reguliariai, tiksliai, su trimis ingredientais, kurie kainuoja mažiau nei vienas agurkas parduotuvėje. Ir kas dvi savaites jie man už tai atlygina derliumi, kurio nespėju surinkti.
Receptas paprastas. Bet kaip ir su maistu — svarbu ne tik ką dedi, bet kiek, kada ir kaip.
Trys ingredientai ir jų darbai
Amoniako tirpalas — azotas. Tai elementas, kuris verčia augalą augti, formuoti naujus lapus ir palaikyti žalią masę. Be jo agurkas sustoja — stiebai ploni, lapai blyškūs, žiedų mažai.
Gintaro rūgštis — streso reguliatorius. Ji padeda augalui atsigauti po šaltos nakties, po karščio bangos, po persodinimo. Ne trąša klasikine prasme — veikiau stimuliatorius, kuris pasako augalui: viskas gerai, gali augti toliau.
Humatas — dirvos pagalbininkas. Jis gerina šaknų gebėjimą pasisavinti maistą iš dirvožemio. Galite turėti pilną žemę trąšų, bet jei šaknys blogai jas pasiima — vis tiek bus alkanas augalas. Humatas tą spragą užpildo.
„Aš pirmus metus tręšiau vien amoniaku — lapai augo kaip džiunglės, bet agurkų buvo trys,” — rašė viena augintoja. — „Kai pridėjau gintaro rūgšties ir humato — viskas atsistojo į vietą.”
Tikslus receptas
Dešimt litrų vandens. Du valgomuosius šaukštai buitinio amoniako. Vienas gramas gintaro rūgšties. Vienas valgomasis šaukštas humato. Sumaišyti, kol viskas ištirps tolygiai — be gumulėlių, be nuosėdų dugne.
Proporcijos svarbios. Du šaukštai amoniako — ne trys, ne keturi. Per daug azoto ir agurkas pradės auginti lapus vietoj vaisių. Tai klasikinė klaida — daugiau nereiškia geriau, ypač su azotu.
Paruošti tiek, kiek sunaudosite iš karto. Likučių nelaikyti — mišinys praranda savybes per parą.
Kaip laistyti
Tik prie šaknų. Ne ant lapų, ne ant stiebų — tiesiai į dirvą aplink augalo pagrindą. Laisvas žiedas aplink stiebą, kad tirpalas pasiskirstytų tolygiai ir pasiektų šaknų zoną.
Dirva prieš tręšimą jau turi būti drėgna. Sausa žemė plius koncentruotas tirpalas — tai šaknų nudegimas, kurio nenorisi niekam. Todėl pirma palaistyti paprastu vandeniu, palaukti pusvalandį, ir tik tada pilti mišinį.
„Aš tręšiu ryte, kai žemė dar drėgna po nakties,” — dalinosi kitas augintojas. — „Augalai per dieną viską pasisavina, ir vakare jau matosi skirtumas — lapai tamsesni, stiebai standesni.”
Kada ir kaip dažnai
Pirmas tręšimas — kai daigai prigyja naujoje vietoje ir pradeda augti. Paprastai po savaitės dviejų po persodinimo, kai šaknys jau įsitvirtino ir augalas atrodo stabilus.
Toliau — kas dvi savaites. Ne kas savaitę — per dažnai. Ne kas mėnesį — per retai. Kas dvi savaites visą aktyvų sezoną — nuo žydėjimo pradžios iki paskutinių agurkų.
Ryte, sausu oru, ant drėgnos žemės. Toks ritmas, kuris nesudaro papildomo darbo, bet nuosekliai keičia rezultatą.
Kai lapų per daug, o agurkų per mažai
Jei agurkas pradeda atrodyti kaip dekoratyvinis augalas — didžiuliai tamsūs lapai, stori stiebai, bet žiedų ir vaisių beveik nėra — tai reiškia per daug azoto. Sumažinti amoniako dozę perpus arba praleisti vieną tręšimą. Per kelias savaites augalas persiorientuos nuo lapų į vaisius.
Kartais mažiau tikrai reiškia daugiau. Agurkas, kuris gauna tiek, kiek reikia — nei daugiau, nei mažiau — atiduoda derlių, kurio pakanka ne tik sau, bet ir kaimynams.
