Po moliūgų žemė dažnai lieka išsekusi, nes šie milžinai iš dirvos „ištraukia“ beveik viską. Ne visi sodininkai žino, kad kitais metais toje pačioje vietoje ne kiekvieną kultūrą verta sodinti, nes ligos ir kenkėjai lieka dirvoje. Ukrainiečių portalas „Dobri novyni“ išvardijo kultūras, kurių po moliūgų sodinti nereikėtų, ir tas, kurios ten augs puikiai. Žemiau – kas pagrįsta, o kur reikia atsargumo.
Ko nesodinti po moliūgų
Pagal originalą, antraknozė, miltligė ir bakteriozė slepiasi viršutiniuose dirvos sluoksniuose, net jei ją perkasate ir patręšiate. Todėl nerekomenduojama sodinti moliūgo giminaičių: cukinijų, agurkų, melionų, arbūzų, patisonų. Visi jie turi bendrų priešų. Straipsnyje rašoma, kad ligos užpuola naujus augalus „99 proc. tikimybe“ ir derliaus nebus.
Tai iš esmės teisingas sėjomainos principas: tos pačios šeimos augalus nereikėtų sodinti vieną po kito toje pačioje vietoje, nes jie dalijasi ligomis ir kenkėjais. Moliūginių šeimai priklauso moliūgai, cukinijos, agurkai, meliono ir arbūzai. Tačiau „99 proc.“ yra reklaminis skaičius, o ne išmatuota tikimybė: ligų rizika priklauso nuo oro, drėgmės, ankstesnių metų užkrato ir ligų atsparumo veislės.
Ką sodinti po moliūgų
Šaltinis pataria kelias grupes:
- Ankštiniai (žirniai, pupelės, lęšiai). Autoriai juos vadina „dirvos gydytojais“: jie praturtina dirvą azotu ir paruošia vietą kitoms kultūroms. Šis teiginys iš dalies tikras: ankštiniai kartu su gumbelinėmis bakterijomis kaupia azotą, ir tai gerai po daug azoto sunaudojančių augalų.
- Svogūnai ir česnakai. Autoriai teigia, kad jie dar geresni pėdsekiai, nes „dezinfekuoja“ žemę, atbaido kenkėjus ir nebijo moliūginių ligų. Svogūniniai tikrai nepriklauso moliūginių šeimai, todėl bendrų ligų su jais mažai. Bet „dezinfekavimo“ poveikis nėra įrodytas.
- Morkos, burokėliai, ridikai. Šie šakniavaisiai nelabai išrankūs pirmtakams: auga ramiai, be staigmenų.
- Kopūstai. Autoriai teigia, kad kopūstai ramiai augs tokioje vietoje, nes „paims mikroelementų likučius ir neišsekins žemės“.
Ką reikia patikslinti
Kopūstai. Čia originalas klysta. Kopūstai yra vieni daugiausia maisto medžiagų reikalaujančių daržovių. Po moliūgų, kurie jau išsekino dirvą, kopūstams reikės pridėti komposto ar kitų trąšų, ypač azoto. Kopūstai pernelyg vertinami kaip „išsekimo nedarantys“. Rinkitės juos tik tada, kai dirvą papildote organika, arba pirmiausia sodinkite ankštinius.
„Dirva išsekusi“. Moliūgai iš tiesų daug naudoja maisto medžiagų ir vandens, todėl po jų verta dirvą papildyti kompostu. Tačiau išsekimo laipsnis priklauso nuo to, kaip jie buvo tręšiami.
Ligos išlieka. Autoriai teigia, kad ligos išlieka dirvoje net perkasus. Dalis ligų žiemoja ant augalų liekanų ir sėklų, kitos – dirvoje. Todėl labai svarbu rudenį pašalinti moliūgų lapus ir stiebus iš sodo.
Grįžimas po 3–4 metų. Šaltinis teigia, kad moliūgus į seną lysvę galima grąžinti tik po trejų ketverių metų. Tai gana patikima rekomendacija, nes ji sutampa su bendra sėjomainos praktika (3–4 metų pertrauka tai pačiai šeimai).
Praktinis sėjomainos planas
- Suskirstykite lysves į 3–4 dalis ir kiekvienais metais perkelkite kultūras pagal grupes.
- Pavyzdys:
– 1 metai: moliūginiai (moliūgai, cukinijos, agurkai) – daug trąšų. – 2 metai: ankštiniai (žirniai, pupelės) – papildo azotą. – 3 metai: kopūstinės ir lapinės daržovės (kopūstai, salotos) – daug azoto, reikia komposto. – 4 metai: šakniavaisiai ir svogūnai (morkos, burokėliai, svogūnai).
- Po moliūgų dirvą patręškite kompostu, o jei kitas augalas daug reikalaujantis (kopūstas), dar ir papildomai.
- Rudenį pašalinkite augalų liekanas. Ligotų nekompostuokite.
- Užsirašykite, ką kur sodinote, kad per kelerius metus nesumaišytumėte.
- Mulčiuokite ir naudokite sideratus (pavyzdžiui, facelija, vikiai), jei lysvė liks laisva.
Kaip paruošti lysvę po moliūgų
Rudenį nuimkite visus moliūgų likučius: lapus, stiebus ir nesunokusius vaisius. Jei lysvėje buvo ligų požymių, jų geriau nekompostuoti. Žemę negiliai supurenkite, įterpkite brandinto komposto ir uždenkite mulčiu (lapais ar šiaudais), kad žiemą ji neerozuotų. Pavasarį, prieš sodindami kitos šeimos augalus, dar kartą supurenkite ir pasirūpinkite maisto medžiagomis pagal tai, ką sodinsite. Taip dirvą atgaivinate natūraliai ir sumažinate ligų riziką kitam sezonui.
Kaip atpažinti moliūginių ligas
- Miltligė: balta miltuota apnaša ant lapų.
- Antraknozė: rudos dėmės ant lapų ir vaisių, vėliau skylės.
- Bakteriozė: vandeningos, kampuotos dėmės ant lapų ir vaisių.
Pastebėję, pašalinkite pažeistus lapus, venkite laistyti ant lapų, o kitą sezoną rinkitės atsparesnes veisles.
Ko nedaryčiau
- Nesodinčiau agurkų ar cukinijų ten, kur augo moliūgai.
- Netikėčiau, kad kopūstai nereikalauja maisto po moliūgų.
- Nepalikčiau moliūgų lapų ir stiebų lysvėje žiemai.
- Netikėčiau, kad svogūnai ar česnakai „dezinfekuoja“ dirvą.
- Negrąžinčiau moliūgų į tą pačią vietą kitais metais.
Dažnai užduodami klausimai
Ar po moliūgų galima sodinti bulves? Galima, nes jos kitai šeimai, bet dirvą reikia papildyti.
Kiek metų laukti moliūgams? Dažniausiai 3–4.
Ar galima po moliūgų sodinti pomidorus? Daugiausia dėl maisto medžiagų reikia papildymo; bendrų ligų mažiau nei su agurkais.
Kokie sideratai tinka? Facelija, garstyčios (bet ne prieš kopūstus), vikiai.
Ar sėjomaina reikalinga mažame sode? Taip, bent paprasta: neperkelinėkite tos pačios šeimos augalų į tą pačią vietą.





