Kai kalbama apie darbo pavojus, dažnai įsivaizduojamos chemikalų talpos, dulkės ar avarijos. Higienos instituto duomenys rodo kitokį vaizdą. Dažniausia profesinių ligų priežastis Lietuvoje yra kasdieniai dalykai: krovinių kėlimas, nepatogi darbo poza ir tūkstančius kartų per dieną kartojami tie patys judesiai.

Pagrindiniai 2025 m. skaičiai

Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, 2025 m. Lietuvoje:

• profesinės ligos nustatytos 158 asmenims;
• užregistruoti 529 nauji profesinių ligų atvejai;
• atvejų skaičius, palyginti su 2024 m., padidėjo 2,5 %, nors sergančiųjų skaičius sumažėjo.

Šis skirtumas reiškia, kad vienam žmogui vis dažniau nustatomos kelios profesinės ligos iš karto. Kitaip tariant, žmonių su profesinėmis ligomis nedaugėja, tačiau tų, kuriems jos nustatomos, sveikatos sutrikimų daugėja.

Kam nustatoma dažniausiai

Beveik du trečdaliai atvejų nustatomi 60 metų ir vyresniems žmonėms, o jaunesniems nei 45 metų – tik nedidelė dalis. Tai logiška: profesinės ligos dažniausiai vystosi ne per mėnesį ar metus, o per dešimtmečius kartojamą tą patį krūvį.

Kokios ligos vyrauja

Daugiausia, 61,1 %, profesinių ligų atvejų priklauso jungiamojo audinio ir raumenų sistemos ligų grupei. Antroje vietoje yra nervų sistemos ligos, pavyzdžiui, riešo kanalo tunelinis sindromas ar nervų suspaudimas, o trečioje – klausos sutrikimai.

Kas jas sukelia

Tai bene įdomiausia šių duomenų dalis:

Biomechaniniai veiksniai yra darbo poza, reikalaujanti nuolatinės raumenų įtampos, pasikartojantys judesiai, krovinių kėlimas ir pernešimas. Tai dalykai, kuriuos daugelis darbuotojų laiko tiesiog „darbo dalimi“ ir nelaiko pavojumi.

Kuriuose sektoriuose daugiausia

Daugiausia atvejų nustatyta apdirbamosios gamybos sektoriuje (32,3 %), taip pat statybose, transporte ir sandėliavimo srityse. Būtent gamyboje per metus profesinių ligų atvejų padaugėjo labiausiai.

Kur Lietuvoje daugiausia

2025 m. profesinių ligų atvejai nustatyti 42 iš 60 savivaldybių. Daugiausia atvejų 100 tūkst. gyventojų užregistruota:

• Telšių r. – 422,0;
• Alytaus r. – 393,9.

Mažiausiai:

• Klaipėdos r. – 2,8;
• Plungės r. – 5,7;
• Klaipėdos m. – 8,0.

Tokie skirtumai dažniausiai atspindi ne tik darbo sąlygas, bet ir tai, kokios pramonės įmonės veikia savivaldybėje, kiek gyventojų dirba fizinį darbą ir kaip aktyviai profesinės ligos nustatomos.

Kodėl vyresni darbuotojai nukenčia labiausiai

Ergonominiai pažeidimai kaupiasi metais. Žmogus, kuris 30 metų kasdien kilnoja dėžes ar dirba susilenkęs, kiekvieną dieną gauna nedidelę apkrovą, kuri pati savaime nesukelia skausmo. Bet ilgainiui ji tampa nuolatine. Be to, vyresniame amžiuje raumenų jėga ir audinių atsigavimas natūraliai mažėja, todėl tas pats krūvis tampa sunkesnis. Būtent todėl prevencija svarbiausia ne tada, kai jau skauda, o jauname amžiuje, kai įpročiai dar tik formuojasi.

Ką gali padaryti pats darbuotojas

Profesinių ligų prevencija pirmiausia yra darbdavio atsakomybė: Lietuvos darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktai įpareigoja vertinti profesinę riziką ir ją mažinti. Tačiau kai kurie įpročiai priklauso ir nuo paties žmogaus.

Keliant krovinius:

1. Kelkite kojomis, ne nugara: pritūpkite, nugara tiesi.
2. Krovinį laikykite kuo arčiau kūno.
3. Nesisukite su kroviniu rankose, geriau pasisukite visu kūnu žingsniais.
4. Naudokite vežimėlius, keltuvus ir prašykite pagalbos, kai krovinys sunkus.

Dirbant pasikartojantį darbą:

1. Darykite trumpas pertraukas ir keiskite judesius, jei tai įmanoma.
2. Atkreipkite dėmesį į darbo vietos aukštį: per aukštas ar per žemas stalas verčia laikyti įtemptą pozą.
3. Naudokite tinkamus, nenusidėvėjusius įrankius.

Triukšmingoje aplinkoje:

1. Dėvėkite ausų apsaugas net tada, kai triukšmas atrodo „pakenčiamas“. Klausos pažeidimai vystosi lėtai ir dažniausiai neatsistato.
2. Vibruojančius įrankius naudokite su pertraukomis ir šiltose pirštinėse.

Biure: Pasikartojantys judesiai būdingi ne tik gamyklai. Ilgas darbas su pele ir klaviatūra be pertraukų, netinkamas kėdės ar monitoriaus aukštis taip pat yra ergonominiai veiksniai. Monitorius akių lygyje, alkūnės maždaug stačiu kampu ir trumpos pertraukos kas valandą yra paprasčiausi pokyčiai.

Svarbiausia

Jei darbe nuolat jaučiate skausmą, tirpimą ar diskomfortą, apie tai verta pasakyti darbdaviui ir pasitarti su šeimos ar darbo medicinos gydytoju. Kuo anksčiau pakeičiamos darbo sąlygos, tuo didesnė tikimybė, kad problema nevirs ilgalaike.

Trumpai

2025 m. Lietuvoje užregistruoti 529 nauji profesinių ligų atvejai 158 žmonėms, atvejų padaugėjo 2,5 %. Beveik du trečdalius jų sukėlė ergonominiai veiksniai: krovinių kėlimas, nepatogi poza ir pasikartojantys judesiai. Daugiausia atvejų nustatyta gamyboje, statybose ir transporte, o tarp savivaldybių išsiskiria Telšių ir Alytaus rajonai.

Šaltinis: Higienos institutas, „Profesinės ligos Lietuvoje 2025 metais“ (https://www.hi.lt/); Higienos instituto pranešimas, 2026 m. rugsėjo 14 d.