Rytas be kavos daugeliui neįsivaizduojamas. Vieni negali gyventi be karšto puodelio, kiti net rudenį kavinėje užsisako šaltai plikytos kavos. Atrodo, kad skiriasi tik temperatūra, tačiau iš tiesų paruošimo būdas keičia kur kas daugiau: rūgštingumą, antioksidantų kiekį ir net kofeino dozę.
Taigi kuri kava naudingesnė – karšta ar šalta? Atsakymas ne toks paprastas, kaip gali pasirodyti.
Ką apie kavą žino mokslas
Kavos poveikį sveikatai mokslininkai tyrinėja jau dešimtmečius. Saikingas jos vartojimas siejamas su mažesne priešlaikinės mirties, 2 tipo diabeto ir širdies bei kraujagyslių ligų rizika. Kava taip pat gali padėti palaikyti stabilesnį cukraus kiekį kraujyje.
Tačiau vienareikšmio atsakymo, kuri kava sveikesnė, nėra. Abu gėrimai gaminami iš tų pačių pupelių, bet skirtinga vandens temperatūra ir plikymo trukmė keičia jų sudėtį ir savybes.
Šalta kava nėra tas pats, kas kava su ledu
Prieš lyginant verta išsiaiškinti vieną dažną painiavą. Šaltai plikyta kava (angl. cold brew) ir kava su ledu yra du skirtingi gėrimai:
- cold brew gaminama šaltu būdu: stambiai malta kava užpilama vandeniu ir paliekama maždaug 12 valandų;
- karšta kava plikoma karštu vandeniu, pavyzdžiui, filtruojant: vanduo prateka pro maltas pupeles ir ištraukia iš jų tirpias medžiagas;
- kava su ledu iš pradžių paplikoma karštai, o tada atvėsinama ir patiekiama su ledu, todėl savo savybėmis ji artimesnė įprastai karštai kavai nei cold brew.
Taigi pagrindinis skirtumas slypi būtent paruošimo būde, o ne gėrimo temperatūroje.
Šalta kava: švelnesnė, bet stipresnė
Pagrindinis cold brew skirtumas – mažesnis rūgštingumas. Todėl kai kuriems žmonėms toks gėrimas atrodo švelnesnis ir yra lengviau toleruojamas, ypač jei po karštos kavos jaučiamas diskomfortas skrandyje.
Tačiau yra ir niuansas, apie kurį daugelis nežino: cold brew dažnai turi daugiau kofeino. Pavyzdžiui, maždaug 240 ml karštos filtruotos kavos puodelyje gali būti apie 95 mg kofeino, o tokioje pat cold brew porcijoje – iki maždaug 150 mg. Tikslus kiekis priklauso nuo kavos ir vandens santykio, pupelių rūšies, plikymo trukmės ir porcijos dydžio.
JAV maisto ir vaistų administracija sveikiems suaugusiesiems iki 400 mg kofeino per parą laiko kiekiu, kuris paprastai nesukelia neigiamo poveikio. Tad jei per dieną išgeriate kelis didelius cold brew puodelius, šią ribą galite pasiekti greičiau, nei manote.
Kaip pasigaminti šaltai plikytos kavos namuose
Kavinėje cold brew dažnai kainuoja daugiau nei įprasta kava, nors namuose ją pasigaminti visai nesudėtinga. Reikės tik stambiai maltos kavos, šalto vandens ir indo su dangteliu.
Kavą ir vandenį sumaišykite maždaug santykiu 1:10, pavyzdžiui, 50 g kavos ir 500 ml vandens. Indą uždenkite ir palikite šaldytuve 12–16 valandų. Tada gėrimą perkoškite per popierinį filtrą arba tankų sietelį. Pagamintą kavą galima laikyti šaldytuve kelias dienas.
Jei gėrimas atrodo per stiprus, jį galima atskiesti vandeniu ar pienu. Tai naudinga ir dėl kofeino: atskiesta porcija bus švelnesnė ne tik skoniu, bet ir poveikiu.
Karšta kava: daugiau antioksidantų
Karštas plikymas turi savo pranašumą – daugiau antioksidantų. Karštas vanduo efektyviau ištraukia kai kuriuos šiuos junginius iš maltų pupelių, todėl karštoje kavoje jų paprastai būna daugiau nei cold brew.
Antioksidantų kiekį lemia ne tik vandens temperatūra. Svarbu pupelių rūšis ir kilmė, skrudinimo laipsnis ir plikymo trukmė. Šviesiai skrudintos pupelės paprastai turi daugiau antioksidantų nei tamsiai skrudintos.
O karštos kavos nauda ar žala labai priklauso nuo to, ką dedate į puodelį. Grietinėlės, sirupų ir cukraus perteklius padidina kaloringumą, sočiųjų riebalų ir pridėtinio cukraus kiekį mityboje. Didelis saldus latte su sirupu jau greičiau primena desertą nei kavą.
Tai kurią rinktis?
Vienos kavos negalima vadinti vienareikšmiškai naudingesne. Karšta kava paprastai laimi pagal antioksidantų kiekį, o cold brew – pagal mažesnį rūgštingumą. Renkantis verta atsižvelgti į savo jautrumą kofeinui, skrandžio reakciją ir tai, kas atsiduria puodelyje be pačios kavos.
Jei kava jums sukelia rėmenį ar skrandžio diskomfortą, verta išbandyti ne tik cold brew, bet ir kitus paprastus sprendimus: negerti kavos tuščiu skrandžiu, rinktis mažesnę porciją ar įpilti šiek tiek pieno.
Dažniausi klausimai
Ar šalta kava tinka jautriam skrandžiui? Dažnai taip, nes cold brew rūgštingumas mažesnis. Tačiau jei skrandžio negalavimai kartojasi nuolat, verta pasitarti su gydytoju.
Ar kava su ledu turi tokių pačių privalumų kaip cold brew? Ne. Kava su ledu paplikoma karštai, todėl jos rūgštingumas ir sudėtis artimesni karštai kavai.
Kiek kavos per dieną yra saugu? Daugumai sveikų suaugusiųjų – iki 400 mg kofeino per parą, tai maždaug keturi puodeliai filtruotos kavos. Nėščiosioms ir kofeinui jautriems žmonėms rekomenduojamas mažesnis kiekis.
Kuriose pupelėse daugiau antioksidantų? Paprastai šviesiai skrudintose, nes ilgesnis skrudinimas dalį šių junginių suardo.
