„Išgerk žaliosios, ji stiprina imunitetą.” Šią frazę girdėjo turbūt kiekvienas, kas bent kartą sirgo darbe, kur kolegos visada žino geriau nei gydytojai.
Žalioji arbata turi puikią reputaciją. Antioksidantai, katechinai, Rytų išmintis. Atrodo, kad puodelis kasdien turėtų veikti kaip nematomas skydas nuo virusų.
Problema ta, kad tyrimai to nepatvirtina. Bent jau ne taip, kaip norėtųsi.
Kodėl tada mitas toks gajus? Iš dalies todėl, kad peršalimas praeina savaime. Žmogus suserga, geria arbatą, po savaitės pasveiksta ir natūraliai sieja vieną su kitu. Nors būtų pasveikęs ir be jos.
Iš kur kilo legenda
Žaliosios arbatos šlovė daugiausia remiasi katechinais. Svarbiausias iš jų – epigalokatechino galatas, trumpiau EGCG. Šis junginys laboratorijose ne kartą parodė stiprų antioksidacinį aktyvumą: mėgintuvėlyje jis gali riboti oksidacinį stresą ir net stabdyti kai kurių virusų dauginimąsi.
Skamba įspūdingai. Bet mėgintuvėlis nėra žmogus.
– Laboratorijoje medžiaga tiesiogiai liečiasi su ląstelėmis, ir koncentracija būna didžiulė, – paaiškino šeimos gydytoja Rasa. – Išgėrus puodelį arbatos, į kraują patenka tik maža dalis katechinų, ir organizmas juos greitai pašalina. Tai visai kita situacija.
Kitaip tariant, tai, kas veikia stikliniame inde, nebūtinai pasiekia vietą, kur virusas iš tiesų dauginasi – nosies ir gerklės gleivinę. O ten patekęs katechinų kiekis per mažas, kad ką nors reikšmingai pakeistų.
Ką rodo tyrimai su žmonėmis
Tyrimų apie žaliąją arbatą ir imunitetą atlikta nemažai. Rezultatai nevienareikšmiai. Vieni rodo palankius antioksidacinių rodiklių pokyčius kraujyje. Kiti – beveik jokio praktinio poveikio.
Viena didžiausių painiavos priežasčių – tai, kas iš tiesų buvo tirta. Dalis tyrimų naudojo koncentruotus ekstraktus kapsulėse, kuriuose katechinų yra kelis ar net keliolika kartų daugiau nei puodelyje. Kiti tyrė įprastą užplikytą arbatą. Dar kiti skyrėsi plikymo būdu, kiekiu ir trukme.
Todėl kapsulių rezultatų negalima automatiškai perkelti ant virtuvės stalo. Teiginiai, kad kasdienė žalioji arbata reikšmingai stiprina imunitetą, yra gerokai perdėti.
Tas pats atsargumas galioja ir kalbant apie uždegimą. Uždegimas yra natūrali kūno gynybos dalis. Jei tyrime sumažėjo vienas kraujo žymuo, tai dar nereiškia, kad liga praeis lengviau ar greičiau.
Ta viena nauda, kuri vis dėlto yra
Ir vis dėlto visiškai nurašyti žaliosios arbatos nereikėtų.
Kai kurie duomenys rodo, kad katechinai gali šiek tiek palengvinti lengvus peršalimo simptomus. Ypač nosies užgulimą ir galvos skausmą. Ne išgydyti. Ne sutrumpinti ligos. Tiesiog padaryti ją truputį pakenčiamesnę.
Kosuliui, gerklės skausmui ir karščiavimui įrodymų nėra. Arba jie per silpni bet kokioms išvadoms.
Mokslininkai taip pat tyrinėja, ar katechinai gali padėti žarnyno barjerui, kuris neleidžia kenksmingoms bakterijoms patekti į kraują ir išprovokuoti imuninių reakcijų. Kryptis įdomi, nes didelė dalis imuninės sistemos ląstelių gyvena būtent žarnyne. Tačiau ir čia beveik visi duomenys gauti tiriant ekstraktus, o ne įprastą arbatą.
– Arbata nėra vaistas, – ramiai pasakė Rasa. – Bet šiltas gėrimas, kai skauda galvą ir užgulusi nosis, padeda vien todėl, kad drėkina ir ramina. Jei tai žalioji arbata, puiku. Jei liepžiedžių – irgi gerai.
Kas iš tiesų saugo nuo peršalimo
Imunitetas nesusideda iš vieno produkto. Jį lemia dešimtys veiksnių, ir dauguma jų gerokai mažiau romantiški nei egzotiška arbata.
Pakankamai baltymų. Daržovės ir vaisiai kasdien. Vitaminas C ir vitaminas D, kurio Lietuvoje tamsiuoju metų laiku trūksta daugeliui. Cinkas ir selenas. Septynios ar aštuonios valandos miego. Rankų plovimas, ypač grįžus iš viešojo transporto ar parduotuvės. Ir rekomenduojami skiepai, kurie kol kas lieka veiksmingiausia apsauga nuo gripo.
– Jei žmogus miega po penkias valandas, o paskui geria tris puodelius žaliosios arbatos ir tikisi nesusirgti, – pridūrė Rasa, – jis tiesiog bando lopyti skylę ne toje vietoje.
Tai nereiškia, kad žaliąją arbatą reikia išbraukti iš kasdienybės. Ji maloni, joje nėra cukraus, o šiltas puodelis vakare tampa savotišku ritualu. Tik nereikia jai priskirti galių, kurių ji neturi.
Jei jau geriate, verta ją paruošti teisingai. Žaliosios arbatos nereikėtų užpilti verdančiu vandeniu. Geriausia leisti vandeniui kelias minutes atvėsti iki maždaug 70–80 °C ir plikyti dvi ar tris minutes. Per karštas vanduo ir per ilgas plikymas ištraukia daugiau kartumo, o skonis tampa aitrus.
Dar viena smulkmena, apie kurią mažai kas pagalvoja. Žaliojoje arbatoje yra kofeino. Mažiau nei kavoje, bet pakankamai, kad jautresniems žmonėms vakare sutrukdytų užmigti. O miegas, kaip jau minėta, imunitetui daug svarbesnis nei bet kuris puodelis. Sergant vakare geriau rinktis žolelių arbatą, o žaliąją palikti pirmajai dienos pusei.
Mano senelis, sunegalavęs, visada sakydavo tą patį: „Arbata sušildo, o išgydo lova.” Jis negirdėjo apie katechinus ir EGCG. Bet, pasirodo, buvo arčiau tiesos nei daugelis reklaminių etikečių.
