„Tu kažkaip kitaip atrodai. Pailsėjusi.”
Tai pasakė kolegė pirmadienio rytą. Nei atostogų, nei naujo kremo, nei ilgesnio miego. Vienintelis pokytis per praėjusią savaitę – kasryt prie pusryčių stovinti stiklinė kefyro.
Sutapimas? Galbūt. Bet mokslas turi paaiškinimą, kodėl taip gali nutikti. Ir jis prasideda ne veide, o kur kas giliau – pilve.
Kas vyksta per pirmąsias septynias dienas
Lietuviams kefyras – ne egzotika. Jis stovėjo močiučių šaldytuvuose, buvo geriamas su bulvėmis ir šaltibarščiais, maišomas į blynų tešlą. Tačiau tik pastaraisiais dešimtmečiais mokslininkai rimtai ėmė aiškintis, kodėl šis rūgštus gėrimas daro tiek įtakos savijautai.
Kasdien vartojant kefyrą maždaug savaitę, daugelis žmonių pirmiausia pastebi virškinimo pokyčius. Mažiau pučia pilvą. Lengviau tuštintis. Žarnynas dirba reguliariau.
Pirmomis dienomis poveikis dažniausiai subtilus. Kai kurie pajunta lengvumą po valgio jau antrą trečią dieną, kiti – tik savaitės pabaigoje. O kartais, kaip toje istorijoje su kolege, pokyčius pirmiausia pastebi ne pats žmogus, o kiti.
Tai nėra keista. Savo kūno pokyčius jaučiame palaipsniui, todėl jie atrodo nereikšmingi. O žmogus, kuris mus mato kartą per kelias dienas, iškart pastebi skirtumą – ramesnį veidą, mažiau patinusius paakius, šviesesnę odą.
– Pirmą savaitę nieko ypatingo nejaučiau, – prisipažino kolega, kuris išbandė tą patį. – Tik vieną vakarą supratau, kad po vakarienės nebesėdžiu išsipūtęs ant sofos. Tada ir patikėjau.
Kodėl kefyras veikia: trumpai apie žarnyną
Kefyras – fermentuotas pieno produktas. Jame yra gyvųjų bakterijų ir mielių kultūrų, kurių įvairovė gerokai didesnė nei daugelyje jogurtų.
Lietuviškas kefyras šiuo požiūriu turi pranašumą – jis gaminamas pagal seną tradiciją ir parduodamas kiekvienoje parduotuvėje, todėl nereikia ieškoti brangių importinių probiotikų.
Šios kultūros palaiko žarnyno mikrobiotą – trilijonus mikroorganizmų, kurie padeda virškinti maistą. Jos taip pat skatina žarnyno peristaltiką, tai yra banguojančius judesius, kurie stumia turinį žarnynu. Rezultatas – mažesnis spaudimo jausmas pilve, retesnis pilnumo pojūtis ir lengvesnis tuštinimasis.
– Žarnynas – tai ne tik virškinimo vamzdis, – paaiškino gastroenterologė. – Jis susijęs su imunitetu, uždegimo procesais, net su nuotaika. Kai jame pagerėja pusiausvyra, tai atsiliepia visam kūnui.
Būtent čia slypi ryšys su veidrodžiu. Tyrimai rodo, kad fermentuoti produktai gali paveikti imuninį signalų perdavimą ir sušvelninti nedidelio laipsnio uždegimą. Tokio tylaus uždegimo daugelis žmonių net nejaučia. Jis nesukelia aiškaus skausmo ir nepasireiškia temperatūra, tačiau jis gali būti susijęs su sąnarių diskomfortu, prastesniu miegu, nepastovia nuotaika – ir oda.
Oda, kuri atspindi pilvą
Oda dažnai parodo tai, kas vyksta viduje. Kai žarnyno mikrobiota išbalansuota, tai gali prisidėti prie spuogų, paraudimo ir papilkėjusios, pavargusios odos.
Kefyras, aprūpindamas organizmą naudingais mikroorganizmais, gali padėti atkurti šią pusiausvyrą. Be to, geriau dirbantis žarnynas efektyviau pasisavina maistines medžiagas, reikalingas odos atsinaujinimui.
Tačiau čia būtinas sąžiningas niuansas. Ryšys tarp žarnyno ir odos moksliškai tyrinėjamas, bet jis dar nėra iki galo įrodytas. Po savaitės oda gali atrodyti šiek tiek ramesnė ir tolygesnė. Bet kefyras nepanaikins spuogų, kurie atsiranda dėl hormonų, ir nepakeis dermatologo gydymo.
– Pacientams sakau: jei jaučiatės lengviau, tai jau laimėjimas, – pridūrė gastroenterologė. – Jei dar ir veidas atrodo pailsėjęs – tai premija, ne garantija.
Kaip gerti, kad nauda nepraeitų pro šalį
Svarbiausia taisyklė: reguliariai ir po truputį. Maža stiklinė kasdien veikia geriau nei litras kartą per savaitę.
Dauguma žmonių gerai toleruoja 100–200 ml per dieną. Galima gerti ryte, kad virškinimas prabustų, arba vakare, kad žarnynas būtų palaikomas naktį. Abu variantai tinka – svarbu pasirinkti vieną ir jo laikytis. Kūnas mėgsta pastovumą, o mikrobiota į naujus maisto įpročius reaguoja geriausiai tada, kai jie kartojasi tuo pačiu metu.
Jei kefyro iki šiol negėrėte, pradėkite nuo pusės stiklinės. Pirmomis dienomis gali šiek tiek padažnėti pilvo pūtimas – tai mikrobiota prisitaiko. Po kelių dienų tai paprastai praeina, ir kiekį galima didinti.
Keli praktiniai patarimai:
- rinkitės kefyrą be pridėtinio cukraus ir skonio priedų – saldintuose variantuose naudos mažiau;
- žiūrėkite, kad etiketėje būtų nurodytos gyvosios kultūros;
- kefyrą galima gerti vieną, maišyti su uogomis, įberti sėlenų ar dėti į kokteilį;
- žmonės, kuriems laktozė sukelia nemalonių pojūčių, kefyrą dažnai toleruoja geriau nei pieną, nes fermentacijos metu dalis laktozės suskaidoma – bet pradėti verta nuo mažo kiekio.
Kefyrą laikykite šaldytuve ir išgerkite per kelias dienas nuo atidarymo – ilgiau stovėdamas jis rūgštėja.
Atsargiau turėtų būti žmonės, kurių imunitetas stipriai susilpnėjęs, ir alergiški pieno baltymams – jiems prieš pradedant verta pasitarti su gydytoju.
Kefyras ne visada turi būti geriamas iš stiklinės. Juo galima užpilti avižinius dribsnius vakarui, kad iki ryto jie išbrinktų, pagardinti salotas vietoj majonezo ar paruošti šaltibarščius. Taip jo kasdienė porcija atsiranda natūraliai, be jokių pastangų.
Ir paskutinis dalykas. Kefyras – ne stebuklingas eliksyras, o vienas iš daugelio įpročių. Geriausiai jis veikia kartu su daržovėmis, pakankamu vandens kiekiu ir normaliu miegu.
Tad gal verta išbandyti? Septynios dienos, viena maža stiklinė kasdien. O sekmadienio vakarą prieš veidrodį užduokite sau tik vieną klausimą: ar jaučiatės lengviau nei prieš savaitę?
