Vakaras virtuvėje. Ant stalo – trys kilogramai šaltalankių, sulčiaspaudė ūžia be perstojo. Po valandos stovi du litrai oranžinių sulčių ir dubuo tirštų, lipnių išspaudų. Paėmiau tą dubenį ir jau nešiau link komposto.
„Palauk. Ką tu ten neši?” – sustabdė mane Inga, su kuria kartu spaudėme derlių.
„Atliekas. Odelės, sėklos. Kam jos reikalingos?”
„Tu ką tik vos neišmetei vertingiausios šaltalankio dalies,” – ramiai pasakė ji ir paėmė dubenį iš mano rankų.
Inga užaugo kaime, kur šaltalankių išspaudos niekada nekeliaudavo į šiukšles. Jos močiutė jas džiovindavo, sėklas atrinkdavo, maldavo ir laikydavo stiklainyje ant lentynos. Tada atrodė, kad tai tiesiog taupumas. Pasirodo, už to slypi daugiau.
Mažytė sėkla, kurioje slypi daugiau nei uogoje
Šaltalankio uoga sultinga, rūgšti ir gausi vitamino C – tai žino beveik visi. Tačiau sėkla turi visai kitokią sudėtį. Maždaug dešimtadalis jos masės yra aliejus. Ir tas aliejus nepanašus į tą, kuris yra minkštime.
Minkštimo aliejus ryškiai oranžinis, jame gausu karotinoidų. Sėklų aliejus šviesesnis, gelsvas, o jame vyrauja omega-3 ir omega-6 riebalų rūgštys. Jų santykis artimas vienas su vienu. Retas augalinis aliejus gali tuo pasigirti: pavyzdžiui, saulėgrąžų aliejuje omega-6 daug, o omega-3 beveik nėra.
Prie to prisideda vitaminas E, tiksliau, tokoferoliai, ir kiti antioksidantai. Tyrimai rodo, kad sėklose jų koncentracija viršija tą, kuri įprastai randama uogose. Dar yra nedideli kiekiai vitaminų ir biologiškai aktyvių augalinių junginių.
„Tai ne atliekos. Tai koncentratas,” – pakartojo Inga, berdama išspaudas ant kepimo skardos.
Ką sėklos gali duoti virškinimui ir širdžiai
Omega-3 ir omega-6 riebalų rūgštys padeda palaikyti lipidų apykaitą. Antioksidantai mažina oksidacinį stresą, kuris ilgainiui pažeidžia kraujagysles. Būtent dėl šio derinio šaltalankių sėklos dažnai minimos kalbant apie širdies ir kraujagyslių sveikatą.
Virškinimui svarbios skaidulos. Sumaltos sėklos gali skatinti žarnyno motoriką ir padėti palaikyti mikrofloros pusiausvyrą. Tradicinėje praktikoje užpilai ir maltos sėklos būdavo vartojami tiems, kurių skrandis silpnas, o virškinimas nereguliarus.
Kodėl sėklos, o ne tik sultys? Sultyse riebalų beveik nėra – jie lieka išspaudose. Taigi spausdami sultis mes pasiimame vandenį, cukrų ir vitaminą C, o riebaluose tirpias medžiagas išmetame kartu su sėklomis. Būtent ta dalis, kuri atrodo kaip atliekos, ir turi daugiausia riebalų rūgščių bei vitamino E.
Laboratoriniai tyrimai taip pat parodė, kad sėklų aliejus saugo ląstelių membranas ir pasižymi priešuždegiminiu poveikiu. Tai sutampa su tuo, ką liaudies medicina teigė seniai.
Vis dėlto verta būti sąžiningiems. Didelė dalis duomenų gauta laboratorijose, o ne ilgalaikiuose žmonių tyrimuose. Šaltalankių sėklos nėra vaistas. Jos yra vertingas maisto papildymas, kuris praturtina kasdienę mitybą.
Odai – iš vidaus ir iš išorės
Tos pačios medžiagos, kurios naudingos širdžiai, dirba ir odoje. Omega riebalų rūgštys bei vitaminas E padeda palaikyti odos barjerą, mažina vandens netekimą per odą ir švelnina sausumą ar sudirgimą. Antioksidantai riboja lipidų peroksidaciją – procesą, kuris spartina odos senėjimą.
Ingos močiutė sėklų aliejumi tepdavo saulės nudegintas rankas ir įtrūkusius pirštus po darbų darže. Tradicinėje praktikoje šaltalankių sėklos iš tiesų siejamos su greitesniu odos atsistatymu po nedidelių pažeidimų ir saulės poveikio.
Aliejus tinka ir plaukams. Keli lašai ant sausų galiukų. Jokio riebumo. Jokio sunkumo.
Kaip panaudoti sėklas namuose
Lietuvoje šaltalankiai auginami plačiai – sodybose, soduose, specializuotuose ūkiuose. Išspaudų po sulčių spaudimo netrūksta, tad žaliavos ieškoti nereikia.
Pirmas žingsnis – išdžiovinti. Išspaudas paskleiskite plonu sluoksniu ant skardos ir džiovinkite orkaitėje žemoje temperatūroje, apie 50 °C, praviromis durelėmis. Galima džiovinti ir ant palangės, tik tai užtruks kelias dienas.
„Kodėl taip žemai? Greičiau būtų karščiau,” – paklausiau.
„Nes karštyje aliejus pradeda irti. Tada lieka tik traškučiai be naudos,” – paaiškino Inga.
Išdžiūvusias išspaudas patrinkite tarp delnų. Odelės subyrės, o kietos sėklos atsiskirs. Jas persijokite per stambų sietelį.
Toliau galimi trys keliai:
- Milteliai. Sėklas sumalkite kavamale. Arbatinį šaukštelį galima įmaišyti į košę, kokteilį, jogurtą ar kepinių tešlą. Skonis beveik nepasikeičia.
- Arbata. Šaukštą džiovintų sėklų užpilkite karštu vandeniu ir palaikykite apie dešimt minučių. Gėrimas švelnus, tinka kasdien.
- Aliejus. Namuose jį išspausti sunku: sėklos kietos, o aliejaus jose mažai. Todėl šalto spaudimo šaltalankių sėklų aliejų verta pirkti vaistinėse arba iš lietuvių ūkių, kurie jį gamina.
Svarbus niuansas – laikymas. Omega-3 riebalų rūgštys greitai oksiduojasi. Maltus miltelius laikykite sandariame stiklainyje šaldytuve ir sunaudokite per kelias savaites. Aliejų – tamsiame buteliuke, vėsioje vietoje.
Jei vartojate vaistus, laukiatės ar sergate lėtine liga, prieš reguliariai vartodami sėklas ar jų aliejų pasitarkite su gydytoju.
Dabar išspaudos pas mane nebekeliauja į kompostą. Skarda. Orkaitė. Kavamalė. Pusvalandis darbo – ir stiklainis miltelių kelioms savaitėms. Ingos močiutė sakydavo: „Kas išmeta sėklą, tas išmeta pusę uogos.” Atrodo, ji buvo arčiau tiesos, nei kas nors tada galėjo įsivaizduoti.
