Vonios lentyna buvo pilna. Kremas po saulės. Drėkinamasis gelis. Priemonė nudegimams. Raminamasis losjonas. Dar viena buteliukų eilė, kurios pusės net nebeprisiminiau, kada pirkau.
Šiandien vietoje jų — vienas vazonas ant palangės.
Alavijas tyliai tapo tuo augalu, kuris namuose daro kur kas daugiau, nei tiesiog stovi gražus. Vienas jo lapas atstoja kelias kosmetikos priemones: nuramina odą po saulės, suteikia lengvą drėgmės sluoksnį, padeda po smulkaus įbrėžimo. Ir jį Lietuvoje nusipirksite bet kuriame gėlių skyriuje — jokių užsienietiškų prekių ženklų medžioti nereikia, o vienas augalas tarnauja metų metus.
Bet yra kelios smulkmenos, kurias pražiūrėjus, augalas ima gelsti ir merdėti. Būtent nuo jų viskas ir priklauso.
Kodėl vienas lapas tikrai pakeičia pusę lentynos
Alavijo lapuose kaupiasi drėgmė — būtent dėl jos jie tokie stori ir sultingi. Nulaužus lapo galiuką, viduje randama skaidraus, gličio gelio, kurį galima tepti tiesiai ant odos. Vieno lapo užtenka kelioms dienoms, o augalas tuo metu ramiai augina naujus.
Po dienos saulėje jis maloniai atvėsina. Sausai odai suteikia drėgmės. Po smulkaus įbrėžimo ar dilgėlyno raminamai nuramina. Kai kas jį tepasi ir po skutimosi, kai oda sudirgusi. Nieko stebuklingo — tiesiog paprastas, natūralus pagalbininkas, kuris visada po ranka ir nieko papildomai nekainuoja.
Naudoti jį paprasta. Nupjaunamas apatinis, brandžiausias lapas — jie sultingiausi. Perpjovus išilgai, viduje matyti tas skaidrus gelis, kurį galima nubraukti šaukšteliu arba tepti tiesiai perpjautu lapu. Likusią lapo dalį galima suvynioti ir kelias dienas laikyti šaldytuve, kad nesudžiūtų. Tik svarbu naudoti gelį, o ne gelsvą syvą tarp žievelės ir minkštimo — pastarasis odą gali dirginti.
— Neteigsiu, kad alavijas išgydys viską, — paaiškino kosmetologė. — Bet kaip greita pagalba sudirgusiai ar išsausėjusiai odai jis tikrai vertas vietos ant palangės. Svarbu naudoti šviežią gelį ir nesitikėti iš jo daugiau, nei jis gali duoti.
Kaip prižiūrėti alaviją, kad neišdžiūtų ir nesupūtų
Alavijui labiausiai patinka ryški šviesa. Idealiausia — į pietus arba rytus atgręžta palangė, kur jis gauna saulės, bet neperkaista. Trūkstant šviesos, lapai išblykšta, ištįsta ir praranda tą tvirtą, sultingą formą.
Žemė turi būti lengva ir greitai praleidžianti vandenį — geriausiai tinka sukulentams skirtas mišinys. Į paprastą sodo žemę pasodintas alavijas dažnai kenčia, nes ji per ilgai laiko drėgmę. Vazonas būtinai su drenažo skylutėmis, kad šaknys nestovėtų vandenyje. Įdomu, bet šiek tiek ankštesnis vazonas alavijui net į naudą: jis skatina tvirtesnį augimą, o ne lapų vešėjimą tuščiai.
Žiemą augalas pereina į ramybę. Tada jam reikia šiltesnės vietos, atokiau nuo šaltų skersvėjų, ir daug ramesnės priežiūros.
— Tu rimtai išmetei visus kremus? — nusistebėjo draugė, pamačiusi tuščią lentyną.
Neišmečiau iškart. Tiesiog vienas po kito jie baigėsi, o vietoj jų nusipirkau nebe naują buteliuką, o antrą vazoną.
Laistymas — vieta, kur klysta beveik visi
Jei alavijas gelsta ir minkštėja, priežastis dažniausiai viena. Per dažnas laistymas.
Taisyklė paprasta. Prieš pildami vandenį, leiskite žemei visiškai išdžiūti. Būtent ta pauzė neleidžia sultingiems lapams suglebti ir pagelsti. Paprastai užtenka palaistyti kartą per dvi ar tris savaites, o žiemą — dar rečiau, maždaug kartą per mėnesį.
Laistykite gausiai, tada sustokite. Vandens perteklius turi greitai nubėgti pro drenažą, o ne likti stovėti vazono dugne. Vanduo, susikaupęs po vazonu esančioje lėkštelėje, taip pat kenkia — jį verta išpilti praėjus kelioms minutėms po laistymo.
— Žmonės dažniausiai užmyli alaviją mirtinai, — pridūrė kosmetologė. — Jis atlaiko sausrą kur kas geriau nei nuolatinę drėgmę. Geriau pamiršti palaistyti, nei perlieti.
Kada alavijas netinka ir ko iš jo netikėti
Verta žinoti ir ribas. Alavijo gelis tinka kaip lengva, buitinė pagalba — bet jis nepakeičia gydymo, jei žaizda rimta, nudegimas gilus ar oda smarkiai sudirgusi. Tokiais atvejais reikia ne palangės augalo, o gydytojo.
Pirmą kartą tepant naują gelį, geriau išbandyti nedidelį odos plotelį — kaip ir su bet kuria nauja priemone. O jei oda reaguoja neįprastai, parausta ar niežti, geriau nutraukti ir pasitarti su specialistu. Ne kiekvienam alavijas tinka, ir tame nieko keisto.
Kitaip tariant, alavijas — puikus kasdienis pagalbininkas. Ne panacėja. Ir būtent toks blaivus požiūris leidžia juo mėgautis be nusivylimų.
Praėjo nemažai laiko nuo tada, kai lentyna ištuštėjo. Ir žinote ką? Nepasiilgau nė vieno buteliuko.
Vietoje penkių priemonių — vienas augalas, kuris nieko nekainuoja, nesibaigia ir dar valo orą kambaryje. Jis nepraeina savo galiojimo termino, nesikaupia buteliukais po kriaukle ir nepriverčia gailėtis, kad vėl nupirkau tą, ko iki galo taip ir nesunaudojau.
Kartais vieno lapo tikrai užtenka. O likusią lentynos vietą galima palikti tuščią — arba, kaip aš, antram vazonui.
