Rudens rytas, šiltnamyje dar tvyro vėsa, o krūmai vis dar pilni žalių pomidorų. Naktys šąla. Augalas jaučia, kad laikas baigiasi, bet vaisiai raust neskuba. Tokią akimirką daugelis arba nurauna viską žalią, arba palieka likimo valiai. O juk yra tarpinis kelias — keli tikslūs pjūviai, kurie priverčia augalą visą jėgą atiduoti jau užmegztiems vaisiams.
Genėti reikia protingai, ne smarkiai
Pagrindinė mintis paprasta: sustabdyti naują augimą ir nukreipti sukauptą energiją į tai, kas jau užsimezgę. Ne nurauti pusę krūmo, o nuimti tik tai, kas trukdo.
Pirmiausia šalinami seni, gelstantys ar pažeisti apatiniai lapai. Jie augalo jau nebemaitina, tik eikvoja jėgas ir sulaiko drėgmę prie pat dirvos, kur lengviausiai plinta ligos.
Sveiką, žalią lapiją reikia palikti. Būtent lapai gamina cukrus ir skatina nokimą, be to, saugo pomidorus nuo nudegimo saulėje. Per didelis genėjimas augalą tik susilpnina ir gali sulėtinti viso krūmo derlių.
Aukštaūgiai ir krūminiai — skirtingas tvarkymas
Ne visi pomidorai genimi vienodai. Daiva, ne vieną sezoną auginanti pomidorus šiltnamyje, sako pirmiausia žiūrinti, kokia veislė: „Aukštaūgius reikia stabdyti, o krūminius geriau palikti ramybėje.”
Aukštaūgės veislės augina stiebą ir krauna vis naujas žiedų kekes, kol jas sustabdo šaltis. Tokių augalų viršūnę verta nugnybti, kai jau susiformavę kelios kekės, virš viršutinės paliekant porą lapų. Taip augalas nustoja stiebtis aukštyn ir energiją nukreipia žemyn, į vaisius.
Krūminiai pomidorai užprogramuoti baigti augti anksčiau, tad jiems reikia tik lengvo apvalymo. Per intensyvus pjovimas čia gali net sumažinti derlių — pakanka pašalinti susigrūdusius ar pažeistus ūglius.
Ką pašalinti būtent dabar
Šiame etape taisyklė viena: nuimti tik tai, kas lėtina nokimą arba didina ligų riziką.
Pirmiausia — pažeisti, gelstantys ir sergantys lapai. Paskui — silpni šoniniai ūgliai ir naujos žiedų kekės, kurios vis tiek nespės subręsti ir tik atims maistą iš esamų vaisių. Aukštų augalų augimo viršūnė nugnybiama virš viršutinės kekės.
Sveiki žali lapai lieka. Šalinama palaipsniui — po vieną ar du lapus, ne viską iškart, kad augalas nepatirtų šoko.
Žalius pomidorus galima nokinti ir viduje
Kietus, visiškai užaugusius, bet dar žalius pomidorus, kai naktys jau šąla, verta paskinti ir nešti į vidų. Skinti geriau su koteliais, o sudėti — vienu sluoksniu sausoje, šiltoje ir gerai vėdinamoje vietoje.
Saulė čia nebūtina. Svarbiau pastovi šiluma nei šviesa. Vaisius verta patikrinti kas kelias dienas ir bet kurį suminkštėjusį ar pradėjusį gesti iškart pašalinti, kad neužkrėstų kitų.
Nokimą pagreitinti padeda paprastas triukas — šalia pomidorų padėk kelis prinokusius vaisius arba bananą. Jie skleidžia etileną, o šis skatina rausti ir žaliuosius.
Kada tie pjūviai duoda daugiausiai naudos
Genėjimo nauda didžiausia tada, kai naktys ima vėsti, o augalas nebespėja subrandinti naujų vaisių. Tuo metu kraunamos naujos kekės tik atima jėgas iš tų, kurie dar turi šansą sunokti.
Pjauti geriau sausą, giedrą dieną. Drėgnoje aplinkoje šviežios žaizdelės lėčiau gyja ir tampa vartais ligoms. Įrankius verta laikyti švarius, o pereinant nuo sergančio augalo prie sveiko — juos nuvalyti, kad neišnešiotum infekcijos po visą šiltnamį.
Ir svarbiausia — neskubėk nurauti viso krūmo iškart. Kol dienos dar šiltos, augalas lauke ar šiltnamyje subrandina vaisius geriau nei bet kuri palangė.
Ilgai maniau, kad rudenį belieka laukti arba nurauti viską žalią. Tik pamėginęs kelis tikslius pjūvius ir nokinimą ant palangės supratau, kiek pomidorų anksčiau tiesiog atiduodavau šalčiui. Dabar krūmas dirba iki paskutinės šiltos dienos, o dėžė ant palangės pamažu nusidažo raudonai.
