Rudenį daugelio pulkų dėjimas krinta — o Aldonos vištos tarsi nepastebi, kad diena trumpėja.
Paslaptis — ne kombinuotas pašaras iš maišo. Aldona jį atidėjo į šalį ir grįžo prie keturių paprastų dalykų, kuriuos rado dar mamos ūkyje.
Kodėl rudenį reikia keisti davinį
Po vasaros višta pavargusi: baigiasi plunksnų kaita, artėja šaltis. Jei racionas lieka toks pat kaip liepą, dėjimas neišvengiamai smunka.
„Rudenį višta valgo ne dėl skonio, o dėl šilumos,” — sako Aldona. Reikia daugiau energijos — bet ne bet kokios, o subalansuotos.
Keturi komponentai vietoj vieno maišo
Davinys stovi ant keturių ramsčių: traiškyti grūdai, baltymų šaltinis, sultingas pašaras ir mineralai.
Grūdai — pagrindas. Mažesnė dalis — baltymai (miltai arba žuvinės kilmės priedas). Drėgna augalinė dalis. Ir laisvai prieinama kreida ar susmulkinti kiaušinių lukštai kalciui.
Ritmas paprastas: ryte — sausi grūdai, vidurdienį — drėgna košė, vakare — kukurūzai, kurie energiją atiduoda lėtai, per naktį.
„Grūdus dažnai suminkštinu — trumpai užmerkiu, kol išbrinksta, bet neįrūgsta,” — pridūrė ji. Į košę įmaišo saujelę susmulkintų dilgėlių ar gysločių: karotinoidų, mineralų ir skaidulų.
Kada šitas metodas netinka
Ne viskas taip rožiška. Jei girdykla užšąla, joks davinys nepadės — apetitas krinta iškart, o su juo ir dėjimas.
Duona — atskira klaida. „Kai vištos priėda duonos, lukštai suplonėja,” — perspėjo Aldona. Perteklinis krakmolas nugriauna visą balansą.
Žiemą lesalą verta šiek tiek pašildyti, o žuvų taukų įlašinti kas antrą dieną — nedaug, dėl lipidų ir mikroelementų.
Pasitikrink pats: keturi ženklai
Vištos pačios pasako, ar davinys teisingas. Užtenka pažiūrėti:
- Pablyškusi skiauterė — trūksta kalcio.
- Ploni, trapūs lukštai — mažai mineralų.
- Susivėlusios plunksnos — šalčio stresas arba per daug riebalų.
- Krintantis dėjimas — dažniausiai per vėlai pastebėtas kuris nors iš viršaus išvardytų.
Gerame ūkyje šie ženklai pagaunami anksti — dar prieš tuščią lizdą. „Vištą reikia skaityti kasdien,” — nusišypsojo Aldona. Tada 365 dienos nustoja būti reklama ir tampa įpročiu.
