Iš pradžių tai atrodo kaip plona geltona gija, netyčia užkritusi ant baziliko. Paskui gijų padaugėja, jos susipina į tankų tinklą, o po kelių dienų augalas po jomis ima gelsti ir vysti. Tai brantas — bene klastingiausias daržo parazitas, augantis tarsi iš nieko.
Brantas (lot. Cuscuta) yra parazitinis vijoklinių šeimos augalas, kuriam trūksta chlorofilo, todėl maisto jis pats nesigamina. Vietoj to jis prisitvirtina prie kitų augalų ir specialiais siurbtukais — haustorijomis — traukia iš jų vandenį bei maistines medžiagas. Prisisiurbęs jis nukreipia augalo išteklius į save, todėl maitintojas ima silpti tarsi iš vidaus: lapai blunka, stiebai stingsta augti, o žiedai nebesiformuoja.
Kaip atpažinti brantą ir kaip jis plinta
Branto stiebai ploni, siūliški, dažniausiai geltoni, oranžiniai arba rausvi. Jie neturi normalių lapų ir apsivynioja aplink augalą maitintoją, sudarydami painų tinklą. Lietuvoje brantas seniai žinomas kaip dobilų ir linų pasėlių parazitas, bet neaplenkia ir daržo bei gėlyno. Ypač pažeidžiamas bazilikas, tačiau nukenčia ir pomidorai, dekoratyviniai augalai bei kitos jautrios daržovės.
Pagrindinis jo dauginimosi būdas — sėklos, tačiau įsitvirtinti gali ir nutrūkęs stiebo gabalėlis. „Užtenka menko fragmento, ir jis vėl prisisiurbia prie kaimyninio augalo”, — paaiškino augalininkystės specialistė.
Sėklos keliauja su užterštu dirvožemiu, laistymo vandeniu, įrankiais ir pernešamomis augalų liekanomis. Todėl vienas nepastebėtas kampas gali užkrėsti visą lysvę.
Kodėl jį taip sunku pašalinti
Sunkumas slypi tame, kad brantas tiesiog įauga į augalą maitintoją. Haustorijos prasiskverbia į stiebą ir sudaro daugybę tvirtų sąlyčio taškų, todėl paprastas nurovimas beveik visada palieka prilipusių likučių.
„Nutrauki gijas, o po savaitės jos vėl želia — nes viduje liko įsisiurbę”, — atsiduso sodininkė, ne kartą kovojusi su šiuo parazitu. Ploni stiebai lengvai lūžta, o kiekvienas likęs gabalėlis gali iš naujo įsišaknyti.
Kadangi augimas susipynęs su šeimininku, mechaninis atskyrimas nėra tikslus. Dažniausiai tenka išpjauti visą pažeistą augalo dalį ir ją sunaikinti taip, kad neliktų nė menkiausios atplaišos.
Ką daryti pastebėjus pirmąsias gijas
Svarbiausia — greitis. Vos pamačius geltonas gijas, užkrėstą augalą ir visas matomas gijas reikia nedelsiant pašalinti, kol brantas nespėjo subrandinti sėklų.
Pažeistą medžiagą reikia sandariai supakuoti į maišą ir išnešti iš auginimo ploto — jokiu būdu ne į kompostą. Įrankius, pirštines ir pjovimo paviršius po darbo verta nuvalyti, kad sėklos ar stiebo gabalėliai nepakeliautų į kitą lysvę. Ta pati atsarga galioja ir žolei ar mulčiui, kuriuo prieš tai buvo dengta užkrėsta vieta.
„Kuo anksčiau pastebi, tuo mažiau prarandi”, — pridūrė specialistė. Delsimas leidžia haustorijoms prasiskverbti į gretimus stiebus ir smarkiai padidina išplitimo tikimybę.
Kaip neleisti jam sugrįžti
Kadangi branto sėklos dirvoje išlieka gyvybingos ilgą laiką, vienkartinio pašalinimo nepakanka. Visą sezoną lysves reikia apžiūrėti pakartotinai, o šalia augančias piktžoles, galinčias tapti maitintojais, laiku išrauti.
Užkrėstus augalus visada geriau pašalinti visiškai ir sunaikinti, o ne bandyti juos „apkarpyti”. Mišriuose želdiniuose brantas ypač pavojingas, nes vienu tinklu sujungia kelis augalus iškart ir plinta nuo vieno prie kito. Švarūs įrankiai, avalynė ir taros valymas po darbų lauke smarkiai sumažina sėklų pernešimo riziką.
Brantas nemėgsta tik vieno dalyko — budrios akies. Anksti pastebėtas ir ryžtingai pašalintas, jis netenka svarbiausio savo ginklo: laiko įsitvirtinti. O pražiopsotas kelias savaites, jis iš vienos gijos gali paversti visą lysvę tankiu, geltonu tinklu, iš kurio išsivaduoti jau kur kas sunkiau.
