Močiutės palangėje visada gulėjo kankorėžis. Vaikystėje maniau — tiesiog papuošimas iš miško. Tik daug vėliau supratau, kad ji taip skaitydavo orą namuose, be jokių skaitmeninių prietaisų ir be išlaidų. „Atsivėrė — bus sausa, užsivėrė — tvanku arba lis”, — sakydavo ji, žvilgtelėjusi į žvynelius.
Skamba kaip pasaka, bet už jos slypi visai tikras fizikos reiškinys. Ir jį galite pasitikrinti dar šiandien.
Kaip kankorėžis jaučia drėgmę
Pušies kankorėžio žvyneliai yra higroskopiški — sugeria ir atiduoda drėgmę iš oro. Kai ore sausa, žvyneliai išsiskleidžia. Kai drėgna, jie susitraukia ir užsiveria. Tas pats mechanizmas veikia ir ant medžio, ir ant jūsų lentynos.
Būtent todėl kankorėžis gali tapti paprasčiausiu natūraliu higrometru. Jis nieko nekainuoja, nereikalauja baterijų ir tyliai reaguoja į patalpos mikroklimatą.
„Argi gali kankorėžis pakeisti prietaisą?” — nepatikliai klausdavau. Iš dalies — gali.
Testas, kurį atliks bet kas
Pasirinkite vieną tvirtai užsivėrusį kankorėžį ir padėkite jį bute 5–7 dienoms stabilioje vietoje. Geriausia — toliau nuo radiatorių, langų, virtuvės ir vonios, kur drėgmė nuolat šokinėja.
Tinka retai judinama lentyna ar stalas. Visą stebėjimo laiką kankorėžio nelieskite, kad rezultatą lemtų patalpos oras, o ne jūsų rankų šiluma. Užsirašykite datą ir žvynelių būseną — taip lengviau palyginti pokytį.
Atviri ar užsivėrę: ką rodo žvyneliai
Jei per kelias dienas žvyneliai pastebimai prasiveria, ore sausa — santykinė drėgmė greičiausiai mažesnė nei 30 procentų. Tokiu atveju padeda drėkintuvas, indas su vandeniu, drėgni rankšluosčiai ar keli papildomi kambariniai augalai.
Jei žvyneliai lieka užsivėrę arba dar labiau susiglaudžia, ore drėgna — dažnai virš 60 procentų. Tada verta geriau vėdinti, patikrinti šildymą ar įjungti oro sausintuvą. Būtent didelė drėgmė skatina pelėsį, todėl ignoruoti jos nevalia.
Kur šis metodas apgauna
O dabar tiesa, kurią reikia pasakyti. Kankorėžis parodo tik kryptį — sausiau ar drėgniau, bet ne tikslų skaičių. „Tik nesitikėk, kad jis įvardins procentus”, — turėčiau perspėti kiekvieną, kuris tikisi laboratorinio tikslumo.
Rezultatas priklauso ir nuo vietos: šalia lango ar virtuvės žvyneliai meluos. Jei drėgmė namuose kelia rimtą nerimą — pavyzdžiui, ant sienų rasojama ar juoduoja kampai, — kankorėžis tėra pirmas signalas, o ne galutinis atsakymas. Rimtais atvejais vertas ir paprastas skaitmeninis higrometras už kelis eurus.
Ir vis dėlto tas kuklus kankorėžis nuo tako turi savo vertę. Jis primena, kad namų orą galima justi paprastai, be technikos — lygiai taip, kaip močiutė mokėjo iš vieno žvilgsnio į palangę pasakyti, ar rytoj lis. Kartais seniausias metodas pasako daugiau nei brangiausias prietaisas.
