Įspaudžiu sėklas vos po pirštu į drėgną žemę, uždengiu plėvele ir einu sau. Jokio ilgo laukimo, jokių sudėtingų triukų. Po dviejų trijų savaičių toje vietoje jau žaliuoja tankūs petražolių kuokštai, kuriuos skinu saujomis.
Rudeninė petražolė — vienas dėkingiausių daržo darbų. Reikia tik teisingos veislės, truputį paruoštų sėklų ir kantrybės porai savaičių. Visa kita padaro pati gamta.
Nuo veislės priklauso beveik viskas
Rudens sėjai renkuosi ankstyvą veislę, kuri nebijo vėsių naktų ir permainingo oro.
Plokščialapės petražolės auga greitai ir tvirtai — man jos pirmas pasirinkimas. Garbanotosios irgi tinka, jei ant pakelio parašyta, kad veislė atspari šalčiui.
„Ką ten skaitai, imk bet kokias”, — kartą metė bičiulis prie sėklų lentynos. Neimu bet kokių. Lauko sąlygoms išvesta veislė prigyja kur kas geriau nei jautrios šiltnaminės.
Kaip paruošiu sėklas
Petražolių sėkla dygsta lėtai — kalta jos kieta luobelė. Todėl prieš sėją sėklas trumpam pamirkau, kad apvalkalas suminkštėtų ir vanduo greičiau pasiektų gemalą.
Paskui išbarstau jas ant popieriaus nudžiūti, kad būtų patogu sėti. Į kiekvieną vietelę įberiu žiupsnį subrendusio komposto — jaunoms šaknims tai stabili pradžia.
„Vėl tie tavo mirkymai”, — juokiasi žmona. Bet rezultatą mato ir ji: pamirkytos sėklos sudygsta tolygiau ir mažiau nervina.
Lysvėje ar inde — abu tinka
Sėti galima ir lysvėje, ir konteineryje. Svarbu tik pastovi drėgmė ir geras vandens nutekėjimas.
Lysvėje užtenka seklių vagelių purioje, kompostu praturtintoje žemėje. Sėklas guldau vos po paviršiumi, maždaug pusės centimetro gylyje.
Indui renkuosi platų vazoną. Dugne būtinai pradurtos drenažo skylės ir sluoksnis žvyro, kad vanduo neužsistovėtų, o šaknys nepūtų.
Palaistyti, uždengti — ir laukti
Pasėjęs žemę lengvai palaistau, kad ji priglustų prie sėklų, bet nepavirstų bala.
Tada lysvę ar indą uždengiu skaidria plėvele. Ji sulaiko drėgmę bei šilumą ir paspartina dygimą. Kasdien pažiūriu: jei prisikaupė daug rasos, dangą trumpam pakeliu pravėdinti.
„Ir kada tas žalumynas bus?” — nekantrauja vaikai. Netrukus, sakau. Pasirodžius pirmiems daigams plėvelę nuimu, o paviršių laikau tolygiai drėgną.
Palankų rudenį švelnūs žalumynai būna paruošti maždaug per dvi tris savaites. Skinu žirklėmis tik išorinius lapus — taip kuokštas ataugna ir dera toliau. Ko nesuvalgau iškart, tą smulkiai sukapoju ir sudedu į šaldiklį. Žiemą turiu savų petražolių, ir nė cento už jas neatidaviau parduotuvėje.
