Kibiras rūgštokai kvepiančios giros, keli mostai per komposto krūvą — ir procesas viduje tarsi pabunda. Pasenusios duonos, cukraus ir vandens mišinys pažadina krūvoje snaudžiančius mikroorganizmus ir paskatina šiltą, aktyvų irimą. Tinkamai suformuota ir drėgna palaikoma krūva iki pavasario gali pasikeisti neatpažįstamai: žalios atliekos, sausi lapai ir net kietesni likučiai pajuda humuso link. Belieka klausimas, kiek toli šis paprastas būdas iš tiesų nuveda.
Kodėl gira pagreitina komposto irimą
Raugintas gėrimas kompostą skaido greičiau, nes įneša aktyvių mikroorganizmų ir lengvai prieinamų cukrų, kurie juos maitina. Taip krūva greičiau įkaista ir sparčiau irsta.
Gerai paruoštoje krūvoje šie gyvieji pagalbininkai prisijungia prie jau esančių bakterijų bei grybų ir gauna greitą energijos šaltinį. Papildoma šiluma minkština augalinę medžiagą, o drėgnas skystis paskleidžia mikrobus per visus sluoksnius. Stipriausią poveikį pajus tie, kas palaiko subalansuotą žaliosios masės, sausų lapų ir oro santykį. Tvarkinga krūva nusistovi į tamsias, turtingas trąšas ir irsta nuosekliai.
Kaip pasigaminti girą namuose
Namuose gira paruošiama paprastai: į indą sudedama pasenusi duona, šiltas vanduo ir cukrus — įprastai apie 10 litrų vandens ir 3 valgomieji šaukštai cukraus. Duoną verta suplėšyti gabalėliais, kad greičiau suminkštėtų.
Indas pridengiamas dangčiu ar audeklu, kad neprisiviliotų vabzdžių, ir paliekamas fermentuotis tamsioje, šiltoje vietoje maždaug tris dienas. Kai skystis tampa gyvas, putotas ir rūgštus, jis paruoštas. Toks kuklus gėrimas puikiai tinka norintiems prasmingai panaudoti duonos likučius, mažinti atliekas ir sezoną po sezono kurti derlingesnę žemę.
Kaip užpilti girą ant krūvos
Girą tolygiai paskirstyti padeda laistytuvas; daugelis sodininkų krūvą palaisto maždaug kas dvi savaites, kad poveikis būtų pastovus. Skystis turi sudrėkinti viršutinį ir vidurinį sluoksnius, bet krūvos nepermirkyti.
Po laistymo krūva uždengiama sena paklode, antklode ar plėvele, kad išliktų šiluma ir drėgmė. Kadangi gira saldi ir rūgšti, ją verta pilti į krūvos vidų ir gerai pridengti — taip mažiau prisivilioja muselių ar vapsvų. Prižiūrint tokį komposto kampą, iki pavasario dažnai justi stipresnė šiluma, minkštesnės atliekos ir sodresnis rezultatas, jau paruoštas daržo lysvėms.
Sluoksniuokite žaliąsias, rudąsias medžiagas ir šakas
Krūvą sluoksniuojant žalia mase, šiaudais, sausais lapais ir smulkiomis šakelėmis, kompostas suyra greičiau ir tolygiau. Pirmiausia klojama minkšta žalia medžiaga, ant jos plonas rudųjų sluoksnis, tada pabarstoma smulkių šakelių.
Toks ritmas suteikia krūvai struktūrą ir pamaitina joje dirbančius mikroorganizmus. Kai žalios ir rudos medžiagos subalansuotos, krūva gerai susėda, o net kietesni stiebai ir plonos šakelės pamažu ima minkštėti. Vis dėlto verta žinoti ribas: labai kietos medžiagos — stambios šakos ar kaulai — namų komposte irsta itin lėtai, tad jų geriau nedėti arba išrinkti. Jos ne tik stabdo procesą, bet ir gali prisivilioti graužikus.
Laikykite kompostą šiltą, drėgną ir purų
Krūva geriausiai veikia, kai lieka šilta, tolygiai drėgna ir kupina oro. Po kiekvieno laistymo gira ją verta uždengti, kad šiluma neišsisklaidytų.
Jei masė išdžiūva, ji apipurškiama vandeniu; jei permirksta — įmaišoma sausų lapų, šiaudų ar susmulkintų šakų. Šakė kartkartėmis supurena sluoksnius ir įleidžia deguonies, o tai palaiko bakterijų veiklą. Toks paprastas ritmas neleidžia krūvai nei uždusti, nei perdžiūti.
Iki pavasario ši nesudėtinga priežiūra šiurkščias atliekas paverčia tamsiomis, trupinėtomis trąšomis. Sliekams ir mikrobams gira tampa tuo postūmiu, kuris priverčia visą krūvą dirbti sparčiau — o sodininkui belieka pavasarį pasisemti paruošto, namuose užauginto humuso. Tikroji šio metodo vertė ne stebuklas, o nuoseklumas: reguliariai palaistyta ir pridengta krūva atsilygina kur kas greičiau nei palikta likimo valiai.
