Parnešiau močiutei ananasą kaip gardumyną. Ji nusišypsojo, nupjovė viršūnę, minkštimą suvalgė, o tą žalią kuokštą pamerkė į stiklinę vandens ant palangės. „Palauk, dar pamatysi“, – tarė ramiai. Po kelių savaičių iš viršūnės pasirodė baltos šaknelės. Taip prasidėjo mano pažintis su tuo, kad ananasą namuose užsiauginti gali kiekvienas – ir net dviem būdais.
Du keliai: viršūnė ir atžala
Ananasą dauginti galima iš viršūnės arba iš atžalos. Viršūnė – tas lapuotas kuokštas ant vaisiaus, kurį močiutė ir pamerkė. Atžala – šoninis ūglis, kuris išauga ant jau brandaus augalo pagrindo.
Atžala paprastai patikimesnė: ji jau turi šaknų pumpurus ir geriau pakelia tvarkymą, tad ir prigyja greičiau. Viršūnė reikalauja daugiau kantrybės, bet ją gauni tiesiog iš parduotuvėje pirkto vaisiaus – nieko papildomai ieškoti nereikia.
Abu būdai veikia, tik skiriasi laikas ir prigijimo tikimybė. Jei nori didesnės sėkmės iš pirmo karto, rinkis atžalą. Jei mėgsti eksperimentą ir turi kantrybės, viršūnė – kaip tik.
„Pradedantiesiems visada siūlau viršūnę“, – sakė pažįstamas augintojas Justas. „Nesvarbu, ar prigis iš pirmo karto – tiesiog imi kitą vaisių ir bandai vėl.“
Kaip įšaknydinti viršūnę žingsnis po žingsnio
Nupjauk viršų su nedidele minkštimo dalimi, paskui kruopščiai nuvalyk visą minkštimo likutį – kitaip jis ims pūti ir sugadins visą darbą.
Apatinius lapelius nulupk, kad atsivertų stiebo mazgai – būtent iš jų augs šaknys. Viršūnę palik pavėsyje dviem trims dienoms, kol pjūvio vieta apdžius.
Tada merk į vandenį arba kišk į lengvą, gerai drenuojamą substratą. Pastovi šviesa, šiluma ir nedidelė drėgmė padarys savo – šaknelės pasirodys pačios, be jokio skubinimo.
Kada verta rinktis atžalą
Jei turi galimybę nusiskinti atžalą nuo jau augančio ananaso, procesas dar greitesnis. Rinkis 10–15 cm ūglį su matomais šaknų pumpurais ir tvirtais audiniais.
Atsargiai atskirk jį nuo motininio augalo, leisk pjūviui trumpai apdžiūti, kad sumažėtų puvimo rizika, ir sodink į nedidelį vazonėlį su puriu substratu. Toks daigas jau iš dalies pripratęs augti, tad įsitvirtina tvirčiau nei viršūnė.
Vėliau abu keliai susilieja: reikia ryškios šviesos, šilumos ir saikingo laistymo. Substratas tarp laistymų turi šiek tiek pradžiūti, kad šaknys nepradėtų pūti.
Kaip prižiūrėti jauną ananasą
Pasodintas ananasas nori šviesios, šiltos vietos, kur saulė krinta bent kelias valandas per dieną. Skersvėjų ir šalto oro jis nemėgsta, todėl palangė virš radiatoriaus, apsaugota nuo lango skvarbos, tinka geriausiai.
Laistyk saikingai – geriau per mažai, nei per daug. Purus, gerai drenuojamas mišinys neleidžia vandeniui kauptis, o šaknims leidžia kvėpuoti. Retkarčiais palepink lengva, subalansuota trąša sumažinta koncentracija.
Lapus laikyk švarius, o pageltusius ar suminkštėjusius nedelsdamas pašalink. Nuosekli, rami priežiūra augalui reiškia daugiau nei bet koks vienkartinis pastangų pliūpsnis.
Kada persodinti į didesnį vazoną
Neskubėk. Persodink tik tada, kai augalas suformuoja tvirtą šaknų sistemą ir išleidžia naujus, stačius lapus. Tai ženklas, kad jis pasiruošęs daugiau vietos.
Šaknys turėtų užpildyti indą, bet dar nesivynioti ratu ir nelįsti pro drenažo skyles. Naujas vazonas – tik truputį didesnis, o persodinimas švelnus, išsaugant šaknų gumulą ir palaikant šilumą.
Močiutės ananasas taip ir liko ant tos pačios palangės – žalias, tvirtas, kasmet vis didesnis. Ji sakydavo, kad augalai atsidėkoja tiems, kas moka palaukti. Su ananasu tai pasitvirtino geriau nei su bet kuo kitu.
