Retai nutinka, kad dvylika žmonių sutartų dėl vieno dalyko. Bet būtent taip ir buvo. Paklausėme dvylikos mitybos specialistų to paties klausimo — kuri arbata geriausiai padeda svoriui, — ir visi, nė vienas neišsiskyręs, nurodė tą patį atsakymą: žalioji.
Iš pradžių įtariau reklamą. Per daug gražu, kad būtų tiesa. Bet paaiškinimas pasirodė esąs paprastesnis nei madingas triukas — tai katechinų ir kofeino derinys, kuris kūne dirba tyliai, bet nuosekliai.
Tik iškart verta pasakyti aiškiai: tai ne stebuklas ir ne tabletė nuo antsvorio. Veikiau — mažas kasdienis įprotis su kukliu, bet realiu postūmiu, kuris veikia tik tada, kai dera su subalansuota mityba ir judėjimu.
Ar žalioji arbata iš tiesų padeda mesti svorį
Trumpas atsakymas — taip, bet efektas nedidelis ir laipsniškas, o ne stulbinantis. Būtent todėl jos ir nereikėtų laikyti greitu sprendimu.
Specialistai dažniausiai nurodo dvi priežastis: katechinus ir saikingą kofeino kiekį. Kartu šie junginiai gali šiek tiek paskatinti riebalų oksidaciją ir švelniai pagreitinti medžiagų apykaitą, kad organizmas efektyviau naudotų energiją. Didžiausias žaliosios arbatos privalumas — ne galia, o tvarumas: tai įprotis, kurį lengva išlaikyti kasdien, ilgai ir be prievartos. O būtent nuoseklumas ilgainiui ir duoda rezultatą.
Kodėl ji ypač veikia pilvo sritį
Įdomiausia, kad žalioji arbata, atrodo, ypač naudinga ten, kur riebalų atsikratyti sunkiausia — pilvo srityje. Priežastis slypi katechinuose, kurie veikia vadinamuosius visceralinius riebalus, susikaupusius aplink vidaus organus.
Tyrimai rodo, kad šie augaliniai junginiai padeda kūnui pereiti prie sukauptų riebalų naudojimo, o tai laikui bėgant gali pamažu sumažinti liemens apimtį. Poveikis toli gražu ne akimirksninis. Bet reguliariai geriami puodeliai kartu su subalansuota mityba ir fiziniu aktyvumu gali prisidėti prie nuoseklaus, tvaraus pokyčio — o ne prie svyruojančio skaičiaus ant svarstyklių.
Ką kofeinas daro medžiagų apykaitai
Žaliojoje arbatoje esantis kofeinas suteikia kuklų medžiagų apykaitos postūmį: skatina budrumą ir palaiko riebalų deginimo procesus. Praktiškai tai reiškia, kad dienos metu kūnas šiek tiek efektyviau naudoja sukauptą kurą.
„Žmonės tikisi dramatiško efekto, o paskui nusivilia”, — sako mitybos specialistė Indrė. „Realybėje tai — nedidelis, bet nuoseklus pranašumas. Jis padeda išlaikyti pagreitį, jei visa kita rutina tvarkinga.”
Būtent taip į tai ir verta žiūrėti: ne kaip į stebuklingą sprendimą, o kaip į paprastą įprotį su moksliškai pagrįstu, kukliu postūmiu.
Nauda, apie kurią dažnai pamirštama
Svorio metimas — toli gražu ne vienintelė priežastis rinktis žaliąją arbatą. Ji turi ir kitų privalumų, dėl kurių tampa praktišku kasdieniu pasirinkimu.
Jos katechinai gali gerinti jautrumą insulinui ir padėti organizmui tolygiau valdyti cukraus kiekį kraujyje. Juos sieja ir su mažesniu „blogojo” cholesterolio kiekiu bei sveikesniu kraujospūdžiu, o tai naudinga širdžiai ir kraujagyslėms. Šie dalykai svarbūs būtent todėl, kad jie ne konkuruoja su svorio tikslais, o juos papildo — ir kalba apie bendrą savijautą, o ne vien apie liemens apimtį.
Kaip išsirinkti ir teisingai užplikyti
Rezultatas priklauso ir nuo kokybės. Aukštos kokybės biri žalioji arbata paprastai geresnė už labai pigius pakelius, kuriuose dažnai būna tik smulkios miltelių dulkės — jose išsaugoma mažiau katechinų.
Verta ieškoti sveikų, nepažeistų lapelių, šviežio, žolę primenančio aromato ir patikimos kilmės. Stiprūs pasirinkimai — japoniška senča, gijokuro ar kiniškoji „dragon well”. Svarbi ir plikymo detalė: vanduo turi būti karštas, bet ne verdantis, kad katechinai nesuirtų ir arbata nekartų. Paprastai užtenka dviejų trijų minučių.
Galų gale visa esmė — ne vienas puodelis, o nuoseklumas. Žalioji arbata nepakeis subalansuotos mitybos ar judėjimo. Bet kaip mažas, malonus kasdienis ritualas ji gali tyliai palaikyti sveikesnę rutiną — ir dar duoti kelis priedus sveikatai, kurių iš paprasto puodelio nė nesitikėtum.
