Internete šitas rinkinys plinta jau kelerius metus: popierinis rankšluostis, šaldiklis ir jodo lašas.
Trys minutės virtuvėje, ir esą sužinosi, ar aliejus praskiestas kitokiu, pigesniu.
Skamba patraukliai. Tik du iš trijų testų nieko nerodo, o vienas iš jų apskritai skirtas kitokiam produktui.
Popierinio rankšluosčio testas
Idėja tokia: užlašinus aliejaus ant sugeriamojo popieriaus, geras paliks aiškią dėmę, o praskiestas — išskydusius kraštus.
Problema ta, kad dėmės forma priklauso nuo popieriaus tankio, temperatūros ir lašo dydžio, o ne nuo aliejaus sudėties.
Visi skysti augaliniai aliejai popieriuje elgiasi maždaug vienodai. Rapsų aliejus, sumaišytas su saulėgrąžų, paliks lygiai tokią pat dėmę, ir net patyręs technologas iš jos nieko nenuspręs.
Vienintelis dalykas, kurį šis testas kartais parodo, yra vandens priemaiša. Bet ji puikiai matoma ir pro butelio stiklą, nesugadinus popierinio rankšluosčio.
Jodo lašas — testas ne tam produktui
Čia klaida akivaizdžiausia. Jodas reaguoja su krakmolu, o ne su riebalais.
Namų sąlygomis jodu tikrinama, ar į grietinę, varškę ar lydytą sviestą nepridėta krakmolo. Tada lašas pamėlynuoja, ir tai tikrai matomas rezultatas.
Aliejuje krakmolo nėra ir būti negali. Todėl jodo lašas jame tiesiog plūduriuos arba pasklis — priklausomai nuo to, kaip smarkiai supurtysite. Jokios informacijos apie kokybę tai nesuteikia, nors nuotraukos internete atrodo įtikinamai.
Šaldiklio testas šį tą parodo
Vienintelis iš trijų, kuriame yra logikos.
Rafinuotas saulėgrąžų aliejus šaldiklyje per porą valandų sudrumsčia ir sutirštėja, bet lieka skystas. Jei jis sustingsta kietai arba dugne susidaro baltas riebalų sluoksnis, tikėtina, kad primaišyta sočiųjų riebalų turinčio aliejaus — palmių ar kokosų.
Tai nėra tikslus metodas. Tirštėjimo greitis priklauso nuo šaldiklio temperatūros, indo storio ir net nuo to, kiek aliejaus įpylėte.
Bet kryptį jis parodo, o kiti du — ne.
Svarbi detalė: nerafinuotas, šaltai spaustas aliejus šaldiklyje elgiasi kitaip nei rafinuotas, todėl juos lyginti tarpusavyje beprasmiška.
Kas iš tikrųjų pasako daugiau
Dabar nemaloni dalis: rimtą klastojimą namuose nustatyti neįmanoma. Tam reikia laboratorijos.
Užtat kasdienę kokybę įvertinti labai paprasta, tik ne testais, o pojūčiais.
Pirmiausia — kvapas. Apkartęs aliejus kvepia senais dažais, glaistu arba plastilinu. Tai patikimiausias ženklas iš visų ir jis veikia per dvi sekundes.
Antra — skonis. Karstelėjimas ir deginimas gerklėje po nurijimo rodo oksidaciją, o kartu ir tai, kad butelis per ilgai stovėjo šviesoje.
Trečia — data ir pakuotė. Aliejus sensta nuo šviesos ir šilumos, todėl tamsus butelis, šviežia pagaminimo data ir laikymas ne šalia viryklės padaro daugiau nei bet koks patikrinimas.
Ir ketvirta, dažniausiai painiojama: drumstumas rafinuotame aliejuje yra blogas ženklas, o nerafinuotame, šaltai spaustame — visiškai normalus. Ten nuosėdos dugne reiškia, kad aliejus nefiltruotas, o ne kad jis sugedęs.
Iš viso šito lieka paprasta išvada. Butelį verta atidaryti ir pauostyti dar prieš pilant į keptuvę, o tris populiarius testus ramiai palikti internetui. Laboratorijos jie nepakeis, o kvapo — tuo labiau.
