Pirmaisiais metais nuo krūmo nuskyniau vienuolika uogų. Suskaičiavau, nes tilpo į saują.
Šiemet nešu kibirą. Tas pats sklypas, ta pati žemė, tas pats žmogus. Pasikeitė vienas dalykas, ir jo nebuvo nei trąšose, nei laistyme.
Klaida, kurią daro beveik visi pradedantieji
Pasodinau vieną krūmą. Gražų, sveiką, brangų.
Ir laukiau. Krūmas augo, žydėjo, o uogų nebuvo. Kaltinau šalnas, kaltinau bites, kaltinau pardavėją.
Valgomasis sausmedis yra kryžmadulkis. Vienas krūmas savęs neapdulkina — jam fiziškai reikia kitos veislės žiedadulkių. Sodinti vieną sausmedį yra maždaug tas pats, kas sodinti pusę augalo.
Ką pasakė medelyno savininkas
— Ne dvi šakos, o dvi veislės, — pasakė Kęstutis, kai pagaliau nuvažiavau klausti.
Jis paaiškino paprastai: reikia bent dviejų, geriau trijų skirtingų veislių, žydinčių maždaug vienu metu. Lietuvos medelynuose dažniausiai siūlomos lenkiškos „Wojtek“, „Duet“, „Atut“, „Iga“, taip pat „Nimfa“, „Morena“, „Amphora“, kanadietiška „Honey Bee“. Klasikinė pora — „Wojtek“ su „Duet“.
Šalnos jam nė motais: pats augalas ištveria iki keturiasdešimt penkių laipsnių šalčio, o žiedai atlaiko iki aštuonių. Todėl jis ir pražysta tada, kai visas sodas dar miega.
— Ir dar viena, — pridūrė. — Sausmedžio ūglių netrumpinkite.
Tai buvo antra mano klaida. Žiedpumpurus jis krauna ant praėjusių metų prieaugio, todėl kiekvienas patrumpintas ūglis yra nupjautas kitų metų derlius. Genėti galima tik sausas, lūžusias ir į vidų augančias šakas.
Kada šis krūmas nepateisins vilčių
Pavėsyje. Ten jis gyvens, bet nederės — žiedų bus, uogų ne.
Jeigu tikitės greito rezultato, irgi nusivilsite. Pirmus dvejus metus krūmas augina šaknis, ne derlių, ir atrodo kaip nevykęs pirkinys.
Sausoje dirvoje be laistymo uogos susitrauks ir įgaus kartumo. Ir pirmus dvejus metus jis stebėtinai jautrus piktžolėms — nuravėkite ratą aplink kamieną, arba krūmas tiesiog stovės vietoje.
Paukščiai jus aplenks. Tai anksčiausia sodo uoga, sunokstanti dar prieš braškes, kai miške valgomo nėra beveik nieko. Be tinklo derliaus gali ir nepamatyti.
Svarbus įspėjimas dėl uogų
Valgomas tik mėlynas sausmedis. Tik jis.
Dekoratyviniai sausmedžiai, augantys gyvatvorėse ir pamiškėse — paprastasis, totorinis — veda raudonas arba oranžines uogas, ir jos yra nuodingos. Vaikui jos atrodo skaniai. Pasekmės — vėmimas ir viduriavimas. Taisyklė namuose turi būti viena ir be išimčių: mėlyna — valgom, raudona — nė nelieti.
Pačios mėlynosios uogos vertos savo šlovės kukliau, nei rašo antraštės. Jose išties gausu vitamino C ir antocianinų, jos rūgštokos, tinka šviežios, šaldytos, sultims ir uogienei. Bet tai uoga, o ne vaistas — ir šito užtenka.
Ką padaryti šį sezoną, jeigu sausmedį jau turite: nueikite prie krūmo ir suskaičiuokite veisles. Jei viena — nuvažiuokite į medelyną ir pirkite antrą, žydinčią tuo pačiu metu, ir pasodinkite pusantro metro atstumu. Jei jau turite dvi, o uogų vis tiek mažai, patikrinkite, ar praėjusį sezoną netrumpinote ūglių. Derėti krūmas pradeda antrais ar trečiais metais, o paskui dirba trisdešimt ar keturiasdešimt metų iš eilės. Man prireikė penkerių, kad tai suprasčiau. Jums užteks vieno pokalbio.
