Priskyniau glėbį dilgėlių. Susmulkinau, suverčiau į kibirą, užpyliau vandeniu ir palikau dviem savaitėm. Gavosi tamsus, bjauriai dvokiantis skystis. Praskiedžiau, palaisčiau pomidorus. Po savaitės lapai buvo tamsesni, stiebai tvirtesni, o naujų žiedų — dvigubai daugiau.
Nuo tada biohumuso nebepirkinėju.
Kodėl tai veikia
Dilgėlės natūraliai kaupia azotą, kalį, kalcį ir mikroelementus iš gilių dirvos sluoksnių — ten, kur daugumos daržovių šaknys nepasiekia. Fermentacija šias medžiagas paverčia chelatinėmis formomis, kurias augalų šaknys pasisavina greitai ir lengvai.
Skystis taip pat išsaugo naudingą mikroflorą ir lakiuosius junginius, kurių netenka termiškai apdoroti produktai.
„Tai kaip multivitaminas lysvei,” — pasakojo patyrusi sodininkė. — „Tik nemokamas ir stipresnis nei daugelis to, ką perki.”
Kaip rinkti teisingai
Geriausi rezultatai — kai dilgėlės renkamos prieš žydėjimą. Tada stiebuose ir lapuose daugiausiai azoto ir silicio, o ekstraktas gaunasi stipriausias.
Pirštinės ir ilgos rankovės būtinos — dilgėlių geliantis poveikis rankoms nepamirštamas. Rinktis tik sveikus augalus be dėmių, rūdžių ar pelėsio. Vieta turi būti švari — toli nuo kelių ir purškiamų laukų.
Užtenka nedidelio ryšulėlio. Perdirbti kuo greičiau po nuskynimo — šviežios dilgėlės duoda stipriausią rezultatą.
Žingsnis po žingsnio
Susmulkintas dilgėles laisvai supilti į kibirą ar statinę. Užpilti švariu vandeniu, paliekant vietos putojimui — fermentacija gali būti intensyvi. Akmenį ar dangtį uždėti ant viršaus, kad augalai liktų po vandeniu.
Pastatyti šiltoje, pavėsingoje vietoje. Fermentacija trunka septynias keturiolika dienų. Sauja džiovintų duonos plutų arba šaukštas seno džemo gali procesą paspartinti.
Kai burbuliavimas sustoja ir skystis patamsėja — koncentratas paruoštas.
„Kvapas siaubingas,” — nusijuokė sodininkė. — „Kaimynai klausė, kas čia vyksta. Bet rezultatas — fantastiškas.”
Kaip naudoti ir kam netinka
Praskiesti vandeniu santykiu vienas prie dešimties. Jauniems daigams — dar silpniau, kad nenudegintų šaknų. Laistyti prie šaknų maždaug kas dvi savaites aktyvaus augimo metu — nuo gegužės iki rugpjūčio.
Puikiai tinka pomidorams, agurkams, paprikoms, cukinijoms — visiems augalams, kuriems reikia pastovaus azoto be pertekliaus.
Netinka česnakams, svogūnams, mėlynėms, hortenzijoms ir rododendrams. Šie augalai azoto pertekliaus nemėgsta arba reikalauja rūgštesnės terpės, kurią dilgėlių ekstraktas gali sutrikdyti.
„Aš laistau pomidorus ir agurkus kas dvi savaites,” — pridūrė sodininkė. — „Kiekvieną sezoną lysvės atrodo geriau nei su pirktu biohumusu. Ir pinigų sutaupau solidžiai.”
Kibiras, dilgėlės ir dvi savaitės kantrybės. Tiek reikia, kad lysvės gautų viską, ko joms reikia — ir visa tai nemokamai, iš to, kas auga prie kiekvieno tvoros.
