Skardoje guli šešios raudonos paprikos. Blizga, dailios, tobulos.

Po dvidešimt penkių minučių ta pati skarda atrodo kaip nelaimė. Odelės pūslėtos, vietomis juodos, aplink kvepia dūmais. Bet koks sveikas protas sako, kad perkepta.

O po dešimties minučių dubenyje, uždengtame lėkšte, iš tų juodų kevalų išlenda tai, dėl ko visa tai ir daroma: sodrios, blizgančios, saldžios juostelės, kurių jokia šviežia paprika neprilygsta.

Kas vyksta po ta juoda odele

Karštis paprikoje daro tris dalykus vienu metu.

Pirma, karamelizuojasi natūralūs cukrūs. Todėl kepta paprika saldesnė už šviežią — cukraus ten nepadaugėjo, jis tiesiog pasikeitė.

Antra, sušvelnėja kartumas. Šviežioje paprikoje jaučiamas žolės aitrumas nuo kaitros dingsta.

Trečia, apdegusi odelė atiduoda minkštimui švelnų dūmo aromatą. Ne apdegimo skonį — būtent dūmo natą, kuri persmelkia visą vaisių.

Ir dar vienas dalykas: pati odelė atsiskiria nuo minkštimo. Ji ir yra ta plėvelė, kuri makaronų padaže ar salotose lieka nemaloniai kietu skiauteliu.

Kaip tai daroma orkaitėje

Orkaitė įkaitinama iki 230–250 °C. Ne mažiau, nes tada paprika ne apskrus, o tiesiog išvirs savo sultyse.

Paprikos dedamos sveikos ant kepimo popieriumi išklotos skardos, paliekant tarp jų tarpelius, kad karštis apgaubtų kiekvieną iš visų pusių. Jei orkaitėje yra grotelių režimas, jį verta įjungti.

Kepimo metu paprikos apverčiamos kartą ar du, kad pajuoduotų tolygiai, o ne iš vienos pusės.

Virėja Indrė, kepanti paprikas kiekvieną vasarą, sako, kad čia žmonės ir sustoja per anksti:

— Visi ištraukia tada, kai atrodo gražiai. O reikia ištraukti tada, kai atrodo baisiai.

Tai skamba kaip juokas. Bet tolygiai pajuodusi odelė yra vienintelis ženklas, kad viduje viskas įvyko.

Dešimt minučių, kurios sprendžia viską

Šis žingsnis praleidžiamas dažniausiai, o be jo visas darbas nueina perniek.

Ištrauktos paprikos iš karto perkeliamos į dubenį ir uždengiamos lėkšte arba sudedamos į sandarų maišelį dešimčiai ar penkiolikai minučių.

Susidarę garai atlaisvina odelę nuo minkštimo. Po to ji nusiima pirštais, beveik be pastangų. Užsispyrusius likučius galima pakelti mažu peiliuku.

Ir vienas dalykas, kurio daryti negalima: plauti po vandeniu. Atrodo patogu, greita, švaru. Tik kartu nuplaunamos ir tos saldžios, dūmo skonio sultys, dėl kurių viskas ir buvo pradėta.

Kurios paprikos tam tinka

Raudonosios atsilygina geriausiai. Jose daugiausia natūralaus cukraus, todėl po kepimo saldumas ryškiausias.

Geltonos ir oranžinės atsilieka nedaug ir dažnai naudojamos kartu — vien dėl to, kaip lėkštė atrodo.

Žaliąsias kepti galima, bet jos lieka tvirtesnės ir kartesnės. Joms tiesiog trūksta to cukraus, kuris ir sukuria visą efektą.

Nulupta, suminkštėjusi paprika tinka salotoms, makaronams, padažams arba prie keptos mėsos.

Šį savaitgalį iškepkite iš karto visą skardą, ne dvi paprikas. Nuluptas juosteles sudėkite į stiklainį, užpilkite alyvuogių aliejumi ir laikykite šaldytuve — taip jos išsilaikys apie savaitę, o pietūs kelias dienas bus išspręsti per minutę.