Šiltnamio šeimininkė žiūrėjo į vešlius, bet visiškai tuščius krūmus. „Žalumos — kaip džiunglėse, o pomidorų nė vieno”, — atsiduso ji. Žiedai pagelsdavo ir nubyrėdavo dar nespėję užsimegzti.
Kaltas ne prastas gruntas ir ne bloga veislė. Kaltas oras — savaitės liūčių ir nė vienos saulėtos dienos. Ir tai išspręsti galima paprasčiau, nei atrodo: viskas prasideda nuo vieno pigaus tirpalo iš vaistinės.
Kodėl per lietų pomidorai nustoja megzti
Kai saulės beveik nėra, o oras vėsus ir drėgnas, pomidorai atsiduria strese. Žiedadulkės sudrėksta ir tampa lipnios — jos tiesiog nebeišsibarsto, todėl žiedas lieka neapdulkintas. Bitės ir kamanės per lietų taip pat beveik neskraido, tad apdulkinimo pagalbininkų nelieka.
Rezultatas matomas iškart. Žiedai pagelsta. Nubyra. Krūmas atrodo gyvybingas, bet lieka tuščias.
Ilgą pilkumos ruožą augalas praleidžia tarsi taupydamas — energiją nukreipia į išlikimą, o ne į derlių. Todėl net gausiai žydintys pomidorai gali likti be vaisių, jei oras nesikeičia.
Kaip boras padeda žiedams išsilaikyti
Boras — tas mikroelementas, kuris tiesiogiai lemia, ar žiedas pavirs vaisiumi. Jis stiprina žiedadulkių gyvybingumą ir padeda žiedadulkės vamzdeliui prasiskverbti iki mezginės. Kitaip tariant, jei apdulkinimas vis dėlto įvyksta, boras padidina tikimybę, kad žiedas užsimegs, o ne nukris.
Kai boro trūksta, augimo viršūnės deformuojasi, o žiedai silpsta ir byra dar greičiau. Pakankamas jo kiekis, priešingai, laiko žiedus tvirčiau prisitvirtinusius prie žiedkočio.
„Drėgnu metu tai maža, bet reali pagalba, — sako sodininkė Vaida. — Boras streso nepanaikina, bet duoda augalui šansą užmegzti tuos žiedus, kuriuos dar gali.”
Kaip paruošti ir purkšti tirpalą
Lietuvoje paprasčiausia nusipirkti gatavų boro trąšų — jos parduodamos beveik kiekviename sodo centre, jau būna tinkamos koncentracijos, o ant pakuotės nurodyta dozė lapų purškimui. Tereikia ištirpinti vandenyje pagal instrukciją. Kas nori senoviško būdo, ima paprastą boro rūgštį (jos rasite vaistinėje): apie 5 gramus 10 litrų vandens, pirmiausia ištirpinus nedideliame kiekyje šilto vandens, nes šaltame ji tirpsta prastai.
Tirpalą supilkite į purkštuvą ir smulkia dulksna apipurkškite lapus, pumpurus bei žiedus, kol jie tolygiai sudrėksta, bet skystis nevarva. Purkškite vakare arba anksti ryte. Tada lašai nepridegina lapų, o bitės dar arba jau neskraido — taigi jų neliesite.
Su boru dirbkite protingai: mūvėkite pirštines, laikykite atokiau nuo vaikų, o nėščioms geriau patikėti purškimą kam nors kitam. Ir nepersistenkite su doze — per stiprus tirpalas ne padeda, o nudegina lapus. „Daugiau” čia tikrai nereiškia „geriau”.
Ką dar padaryti, kad drėgmė nepakenktų
Vien boro neužteks, jei oras lieka tvankus ir drėgnas. Šiltnamį būtinai vėdinkite — atidarykite duris ir orlaides, kad garai neužsistovėtų. Sausą valandėlę krūmus galima švelniai patapšnoti ar papurtyti atramas: taip žiedadulkės pačios pasiskleidžia ir pasiekia mezgines.
Per liūtis atskirai laistyti dažniausiai nebereikia — priešingai, jei šiltnamyje žemė permirkusi, laistymą verta stabdyti, kad šaknys neitų dusti. Apatinius, žemę liečiančius lapus verta pašalinti — jie stabdo oro judėjimą ir pirmiausia supūva. Ir atidžiai stebėkite dėmes ant lapų: ilgai drėgnu oru pomidorams gresia maras (fitoftora), tad purkšti reikia tada, kai lapai spės išdžiūti iki vakaro.
Kad suprastumėte, ar pavyko, žiūrėkite į žiedo pagrindą. Jei mažoji mezginė ima brinkti, o ne gelsti ir kristi — vaisius užsimezgė. Per kelias giedresnes dienas pasirodys ir nauji, tvirtesni žiedai. Tai ženklas, kad krūmas atsigauna.
