Ką galima valyti dantų pasta: naudingi buities patarimai

mano anyta dega dantų šepetėlį

Močiutė visada turėdavo atsarginę tūbelę dantų pastos šalia kriauklės — bet ne dantims. Ja trindavo sidabrinius šaukštus prieš svečius, šukuodavo žiedus, kol jie vėl sužibėdavo, ir valydavo dėmes nuo staltiesės. „Kam tau tie brangūs skysčiai”, — sakydavo ji. „Čia viskas, ko reikia.” Tuo metu atrodė kaip keistenybė. Dabar — kaip vienas protingiausių buities triukų, kuriuos žinau.

Sidabras ir brangakmeniai

Pajuodę sidabriniai papuošalai — žiedai, grandinėlės, auskarai — atgyja per kelias minutes. Užtenka nedidelio kiekio paprastos baltos dantų pastos ir minkšto šepetėlio. Švelniai patrini, nuskalauji šiltu vandeniu, nusausini — ir blizgesys grįžta be jokių specialių priemonių.

„Turėjau sidabrinę apyrankę, kurią jau norėjau išmesti”, — pasakojo Eglė, trijų vaikų mama. „Patryniau dantų pasta — ir ji atrodė kaip nauja. Dabar visus sidabrinius daiktus valau tik taip.”

Deimantams ir kietiems akmenims tinka tas pats principas — švelnus šepetėlis, greitas nuskalavimas. Bet perlams, koralams ir minkštiems akmenims šis būdas netinka — dantų pasta gali subraižyti jų paviršių. Auksui irgi geriau naudoti kitas priemones. Todėl prieš valant vertėtų žinoti, su kuo turi reikalą.

Dėmės nuo audinių

Įsisenėjusios dėmės ant drabužių, sofos apmušalų ar kilimo — dantų pasta gali padėti ir čia. Nedidelis kiekis paprastos pastos įtrinamas į dėmę minkštu audiniu ar šepetėliu. Palaukti kelias minutes. Nuplauti vandeniu.

Svarbu: naudoti tik baltą pastą, be spalvotų gelio intarpų ir be balinančių priedų. Balikliai gali palikti šviesias dėmes ant spalvotų audinių. „Bandžiau geliu — ir gavau baltą dėmę ant mėlynos palaidinės”, — pridūrė Eglė. „Nuo tada — tik paprasčiausia balta.”

Po apdorojimo vietą nuskalauti švariu vandeniu ir palikti išdžiūti. Jei dėmė neišnyko iš pirmo karto — pakartoti.

Vabzdžių įkandimai ir nedideli sudirginimai

Plonas dantų pastos sluoksnis ant uodo ar mašalo įkandimo gali sumažinti niežėjimą ir paraudimą. Pasta nusausina pažeistą vietą ir trumpam numalšina diskomfortą — ypač kai nėra po ranka kitos priemonės. Tas pats veikia su nedidelėmis pūslėmis ar paviršiniais odos sudirginimais.

Bet yra kelios taisyklės. Pastą laikyti trumpai — kelias minutes, ne visą naktį. Nenaudoti pastų su mentolio ar stipriu mėtų kvapu ant jautrios odos — jos gali dar labiau sudirginti. Ir jokiu būdu netepti ant atvirų žaizdų.

Tai greita pagalba, ne gydymas. Jei sudirginimas nemažėja — kreiptis į vaistininką.

Maisto kvapai nuo rankų

Po žuvies pjaustymo, česnako trinimo ar svogūnų kapojimo rankos kvepia dar valandas. Muilas ne visada padeda. Dantų pasta — padeda.

Žirnio dydžio kiekis įtrinamas į delnus, tarp pirštų ir aplink nagų kraštus. Kelios sekundės — ir nuskalauti vandeniu. Kvapas dingsta.

„Po žuvies — tik dantų pasta”, — pasakojo Eglė. „Muilą bandžiau tris kartus. Dantų pastą — vieną.”

Bet per dažnai kartoti nevertėtų — pasta sausina odą. Naudoti tik tada, kai tikrai reikia, ne kaip kasdienį rankų ploviklį.

Tūbelė dantų pastos kainuoja porą eurų ir guli kiekvienuose namuose. Kartais geriausios priemonės jau seniai stovi lentynoje — tereikia žinoti, kam jas panaudoti.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojami video

You May Also Like