Devyni iš dešimties šašlykų sugedina ne marinatas ir ne mėsa, o pati kepsninė. Per seklus židinys — mėsa apdega. Per ankšti iešmai — netolygi kaitra. Per lengva konstrukcija — vėjas suplaka liepsną ir viena pusė perkaitusi, kita — šalta. Renkantis grilį šventėms, daugelis žiūri į kainą ir išvaizdą. Bet tikrasis klausimas visai kitas.
Kaip suprasti, ko iš tikrųjų reikia
Pirmiausia — kur ta kepsninė stovės. Jei kieме, kur šeima renkasi kiekvieną savaitgalį — tai vienas pasirinkimas. Jei kelionėms, žvejybai, piknikams — visai kitas.
„Aš pirmus trejus metus pirkau netinkamas kepsnines,” — prisipažino vienas šašlykų mėgėjas. „Vis žiūrėdavau į kainą ir dydį. O turėjau žiūrėti į sienelių storį ir gylį.”
Gylis — vienas svarbiausių parametrų, apie kurį retai kas galvoja. Per seklus židinys — anglys per arti mėsos, paviršius apdega, o vidus lieka žalias. Per gilus — kaitra nebepassiekia iešmų, ir mėsa ne kepa, o džiūsta.
Plotis ir ilgis irgi svarbūs. Jei iešmai sugrūsti vienas prie kito — oro cirkuliacijos nėra, ir apkepimas tampa neprognozuojamas.
Metalinė — kai reikia mobilumo
Plieninis grilis — lengvas, patogus pakuoti, greitai paruošiamas ir greitai atvėstantis. Idealus kelionėms, išvykoms prie ežero, žvejybos savaitgaliams ar tiesiog spontaniškam piknikui, kai sprendimas gimsta paskutinę minutę.
Kokybiškas plienas duoda stabilią kaitrą ir pakankamai tvirtą konstrukciją, kad atlaikytų keletą sezonų aktyvaus naudojimo. Po kepimo sulauki, kol atvėsta, sukrauni į bagažinę — ir važiuoji namo be rūpesčių.
„Jei reikia vieno grilio viskam — tai metalinis,” — sakydavo tas pats šašlykų mėgėjas. „Ne idealu, bet universalu. Ir pradžiai — visiškai pakankama.”
Trūkumas — plonesnės sienelės greičiau praleidžia šilumą, todėl vėjuotą dieną kaitra svyruoja ir iešmus reikia dažniau sukioti. Užtat nieko nesveria ir nieko nekainuoja palyginti su alternatyvomis.
Keraminė — kai vieta pastovi
Keraminė kepsninė — tai kiemo dalis. Ji niekur nevažiuoja. Bet ji daro tai, ko joks metalinis grilis nepadarys: išlaiko tolygią kaitrą ilgai, be svyravimų, be staigių perkaitimų.
Storos keraminės sienos sugeria šilumą ir atpalaiduoja ją lėtai, be jokių šuolių. Mėsa kepa tolygiai iš visų pusių. Šventiniam susibūrimui, kur svarbu ne greitis, o rezultatas — keraminė kepsninė yra sunkiai pralenkiama.
Minusas — ji kainuoja daugiau ir reikalauja nuolatinės vietos kieme. Ir jei nusprendei perkelti — na, neperkelsi. Tai konstrukcija, kuri statoma kartą ir lieka ten, kur pastatyta.
Ketaus — amžinas, bet sunkus
Ketaus grotelės yra praktiškai nesunaikinamosios. Nesilenkia. Nerūdija. Tolygiai paskirsto kaitrą ir atlaikydavo dešimtmečius naudojimo be jokio nusidėvėjimo. Kai kurios ketaus kepsninės perduodamos iš kartos į kartą — ir kiekviena karta kepa ant tų pačių grotelių.
Bet kaina didelė. Ir svoris — toks, kad vienas žmogus nepajudins be pastangų. Ketaus kepsninė — tai investicija tiems, kurie žino, kad ji stovės toje pačioje vietoje daugelį metų ir bus naudojama reguliariai, ne kartą per vasarą.
„Jei biudžetas leidžia ir vieta yra — ketaus be diskusijų,” — sakydavo jis. „Bet jei reikia rinktis tarp gero plieninio ir vidutinio ketaus — imk plieninį.”
Tai kuris geriausias? Teisingo atsakymo nėra. Yra tik teisingas klausimas — kam tiksliai jis bus naudojamas?
