Kuri kūno pusė labiau rizikuoja susirgti odos vėžiu — dešinė ar kairė? Atsakymas priklauso nuo to, kurioje kelio pusėje vairuojate. Ir būtent tai daugelį žmonių nustebina labiausiai.
Kairė pusė gauna daugiau saulės, nei daugelis įtaria
Šalyse, kuriose eismas vyksta dešine kelio puse — Lietuvoje, didžiojoje Europos dalyje, JAV — vairuotojo kairė veido pusė nukreipta į šoninį langą. Tas langas praleidžia dalį ultravioletinių spindulių. Kiekvieną dieną. Kiekvieną kelionę. Per dešimtmetį tai sudaro šimtus valandų mažo intensyvumo spinduliuotės, kuri kaupiasi tyliai ir be jokio deginimo pojūčio.
„Chirurgai pastebi aiškią asimetriją — piktybiniai odos navikai dažniau nustatomi kairėje pusėje,” — paaiškino onkologas. „Kairysis skruostas, smilkinys, ausis. Tai ne atsitiktinumas — tai elgesio nulemtas dėsningumas.”
Dėl tos pačios priežasties kairėje veido pusėje dažniau matomi didesni pigmentacijos pokyčiai ir gilesnės raukšlės. Oda tiesiog seno greičiau — nuo saulės, kuri ateina pro langą.
Penkiolika minučių kasdien — per dešimtmetį tai tūkstančiai valandų
Odos vėžio rizika nesusijusi vien su paplūdimiu ar soliariumu. Ji kaupiasi iš kasdienių smulkmenų — penkiolikos minučių ėjimo iki parduotuvės, laukimo autobuso stotelėje, važiavimo į darbą. Kiekviena tokia epizodas atrodo nereikšmingas. Bet per dvidešimt metų susikaupia tūkstančiai valandų neapsaugotos saulės.
Ultravioletiniai pažeidimai kaupiasi kaip palūkanos — tyliai, nematomi, bet veikiantys kiekvieną dieną. Amžiaus dėmės, raukšlės, piktybiniai pakitimai — visa tai yra ilgalaikio kaupimosi rezultatas, ne vieno blogo sprendimo pasekmė. Kadangi daugelio žmonių kasdienė rutina panaši metai iš metų — prevencija taip pat turėtų būti kasdienė, ne sezoninė.
Paslėptos vietos, kurias pamiršta net atsargiausi
Tam tikros kūno vietos ypač dažnai lieka neapsaugotos, nes žmonės tiesiog neįsivaizduoja, kad joms gresia pavojus. Galvos oda palei sklastymą ir plikose vietose gauna tiesioginius saulės spindulius ir neturi jokios natūralios apsaugos.
Viršutiniai vokai ir smilkiniai lieka atviri net dėvint akinius nuo saulės — ypač kai galva nuleista, pavyzdžiui, žiūrint į telefoną. Ausų viršūnės. Sprando užpakalinė dalis. Veido šonai, kuriuos dengia tik plaukai — ir tai ne visada.
„Žmonės tepa apsauginį kremą ant nosies ir kaktos, bet pamiršta ausis ir galvos sklastymą,” — pridūrė gydytojas. „O būtent ten dažnai ir prasideda bėdos.”
Kodėl lengva nepastebėti
Ankstyvieji odos vėžio požymiai dažnai atrodo visiškai nekaltai — maža dėmelė, kuri primena strazdaną, sausas pleiskanojantis lopinėlis, kuris neskaudina ir nekraujuoja. Daugelis pažeidimų vystosi lėtai, per mėnesius ir metus, nesukeldami jokio diskomforto.
Įsitikinimai irgi atitolina. „Aš juk nesideginu soliariume.” „Aš tik penkias minutes buvau saulėje.” Tokie sakiniai leidžia ligai progresuoti, kol požymiai tampa akivaizdūs.
Paprasti įpročiai, kurie keičia statistiką
Plataus spektro apsauginis kremas — ant veido, ausų, sprando ir galvos odos. Skrybėlė su kraštais, dengianti smilkinius ir ausų viršūnes. Akiniai nuo saulės, kurie glaudžiai priglunda ir apsaugo vokų kraštus. Pavėsis nuo vienuoliktos iki šešioliktos, kai ultravioletinių spindulių intensyvumas pasiekia piką.
Vairuotojams — prisiminti, kad šoniniai langai neblokuoja visų UV spindulių. Kairės veido pusės poveikis kaupiasi tyliai, kiekvieną dieną, kiekvieną kelionę — net jei ta kelionė trunka tik dešimt minučių. Apsauga nesudėtinga. Bet ji turi tapti įpročiu — tokiu pat kaip saugos diržas ar veidrodėlio patikrinimas prieš pajudant.
