Vaida stovėjo kieme ir žiūrėjo į tvorą. Pilkos lentos, nulupęs dažas, nieko gražaus. „Galvojau — reikia naują tvorą statyti,” prisimena ji. Bet viena kaimynė pasiūlė kitą variantą. Ne statyti. Pasodinti.
Po kelių mėnesių Vaida neatpažino savo kiemo.
Greičiausias būdas — penkialapis vinvytis
Jei reikia rezultato čia ir dabar, penkialapis vinvytis yra atsakymas. Jo ūgliai per sezoną gali nutįsti kelis metrus. Prisitvirtina pats — nereikia nei laidų, nei grotelių. Smulkiai karpyti lapai sukuria tankų, sodrų sluoksnį, o rudenį nusidažo raudona ir oranžine spalva.
Svarbu viena. Augalas galingas. Jam reikia vietos plėstis, todėl mažam kiemui — ne pats geriausias pasirinkimas.
Sausmedis — kvapas ir drugeliai
Sausmedis auga ten, kur daugelis žydinčių vijoklių atsisako. Pusiau pavėsis, šiaurinė tvoros pusė — jam tinka. Kvapnūs žiedai pasirodo vasarą ir traukia drugelius bei bites.
„Pasodinau prie tvoros iš šiaurinės pusės, kur niekas neaugo,” pasakoja Vaida. „Per dvi vasaras tvoros nebematau.”
Jam reikia drėgnos dirvos ir retkarčiais pakarpymo. Daugiau — nieko.
Kvapusis pelėžirnis — lengvas ir žaismingas
Šis vijoklinis augalas tinka žemesnėms tvoroms, grotelėms, netgi laikinosioms atramoms. Balti, rausvi, violetiniai žiedai džiugina kelis mėnesius. Kvapo užtenka visam kampui.
Pelėžirnis mėgsta saulę ir gerai drenuotą dirvą. Sodinamas pavasarį tiesiai į atvirą žemę. Tai vienmečiai — kas sezoną reikia pasėti iš naujo, bet užtrunka vos kelias minutes.
Visterija — įspūdinga, bet su niuansais
Ilgos, kabančios žiedų kekės alyvinės ar baltos spalvos — visterija atrodo kaip iš žurnalo. Tačiau Lietuvoje ji reikalauja apsaugotos vietos. Pietinė siena, užuovėja nuo vėjo — būtina sąlyga.
Kitas niuansas — visterija žydi ne iš karto. Kartais prireikia trejų ar net penkerių metų. Jai būtina tvirta atrama — pergolė ar metaliniai laidai, nes subrendęs augalas sveria nemažai.
Kas netinka pietinei sienai arba gyvena šaltesnėje Lietuvos dalyje — vijoklinės rožės yra saugesnis pasirinkimas. Šiuolaikinės veislės atsparesnės ligoms ir žydi pakartotinai per sezoną.
Actinidija — grožis ir derlius viename
Actinidija kolomikta Lietuvoje jaučiasi puikiai. Dekoratyviniai lapai keičia spalvą — nuo žalios iki baltai rausvos. Rudenį prinoksta maži vaisiai, panašūs į kivius. Skonis švelnus. Saldus. Malonus.
Kad derlius būtų, reikia sodinti vyriškus ir moteriškus augalus netoliese. Atrama — būtina. Pavėsinė, pergolė, tvirta grotelė. Augalas sunkus ir galingas, todėl lengva konstrukcija neatlaikys.
Dažniausia pradedančiųjų klaida — sodinti vijoklinį augalą be atramos ir tikėtis, kad jis pats susitvarkys. Antra — pamiršti laistyti pirmą sezoną. Trečia — rinktis per daug rūšių vienu metu. Dviejų visiškai pakanka vienam kiemui.
Vaida šiandien turi sausmedį šiaurinėje pusėje ir actinidiją prie pergolės. „Du augalai,” sako ji. „Ir kiemas atrodo visai kitaip.”
Kartais nereikia keisti tvoros. Užtenka leisti jai apaugti.
