Tą rudenį, kai iš vienos šaknies gavau pakankamai sėklų dvidešimčiai kvadratinių metrų, nustojau pirkti pakelius parduotuvėje. Viena stipri, sveika morka aprūpina sėklomis visą sezoną — ir ne bet kokiomis, o tokiomis, kurios jau prisitaikė prie jūsų dirvos, klimato ir augimo sąlygų. Pakelis parduotuvėje to niekada nepadarys. Tereikia tinkamai atrinkti, peržiemoti ir surinkti.
Kodėl savos sėklos pranašesnės
Parduotuvėje pirktinės sėklos augintos kažkur kitur — kitoje dirvoje, kitomis sąlygomis, kitam klimatui. Jos veikia, bet nėra pritaikytos būtent jūsų lysvei.
Kai sėklas renkate iš savo augalų, kiekvieną sezoną atrenkami stipriausi, sveikiausi egzemplioriai. Laikui bėgant formuojasi sėklų linija, kuri vis geriau dera prie konkrečios vietos. Viena šaknis duoda nuo penkių iki penkiolikos gramų gyvybingų sėklų — to pakanka maždaug dvidešimt penkiems kvadratiniams metrams.
Tinkamai išdžiovintos sėklos išlieka gyvybingos iki penkerių metų. Tai reiškia, kad vieno gero sezono derlius gali aprūpinti ilgam.
Šiam metodui tinka atvirai apdulkinamos veislės — Lietuvoje populiarios „Nantė”, „Šantanė” ir kitos klasikinės morkų veislės, kurias galima rasti bet kuriame sodo prekių centre.
Kaip atrinkti šaknis sėkloms
Ne kiekviena morka tinka sėklų gamybai. Rinkitės šaknis, kurios geriausiai atitinka veislės formą, spalvą ir dydį. Atmesite visas, kurios suskilusios, sumedėjusios, pažeistos kenkėjų ar apimtos ligų.
Lygus paviršius, tvirtas minkštimas ir nepažeistas augimo taškas — trys ženklai, kad šaknis tinka. Pirmenybę teikite morkoms iš vešlių, gerai susiformavusių augalų, augintų tinkamais tarpais. Kiekviena atrinkta šaknis formuos kitą kartą — todėl atranka turi būti griežta.
Žiemos laikymas
Atrinktas šaknis žiemai reikia laikyti vėsiai ir drėgnai. Idealiausia — rūsys arba šaltas kambarys, kur temperatūra apie keturis laipsnius, o drėgnumas septyniasdešimt–septyniasdešimt penki procentai.
Šaknys statomos vertikaliai dėžėse arba kibiruose, galu žemyn, atskirtos ir uždengtos šiek tiek drėgnu smėliu arba pjuvenomis. Ši terpė apsaugo nuo išdžiūvimo ir riboja puvimą — smėlis palaiko drėgmę, bet neleidžia vandeniui kauptis. Laikymo vieta turi būti tamsi ir stabili — be užšalimo ir atšilimo svyravimų, kurie gali pažeisti šaknies audinį.
Periodiškai tikrinkite: minkštas ar pradėjusias pelėti šaknis nedelsiant pašalinkite, kad gedimas neplistų prie sveikų. Trumpi žali ūgliai gali atsirasti — tai normalu, jų nenaikinkite.
Pavasario sodinimas ir sėklų rinkimas
Pavasarį peržiemojusias šaknis sodinkite saulėtoje lysvėje. Kiekvieną statykite vertikaliai, kad kaklelis būtų apie centimetrą virš dirvos, o galiukas — žemyn. Dešimties–dvylikos centimetrų tarpai leidžia kiekvienam augalui išauginti tvirtą žiedynkotį.
Vidurvasario pabaigoje skėtiški žiedynai paruduoja, išdžiūsta ir jų kraštai užsiraito. Tai ženklas, kad sėklos subrendusios. Tada stiebai nupjaunami, surišami į ryšulius ir pakabinami gerai vėdinamoje, pavėsingoje vietoje dviem savaitėms. Svarbu nedžiovinti tiesioginiuose saulės spinduliuose — per aukšta temperatūra gali pakenkti sėklų gyvybingumui. Išdžiūvus žiedynai trinami, sėklos atskiriamos nuo peluso.
Nuvalytas sėklas visiškai išdžiovinkite ir laikykite popieriniuose maišeliuose arba stikliniuose induose vėsioje, tamsioje vietoje. Ant kiekvieno pažymėkite veislę ir metus. Štai ir viskas — kitam sezonui esate pasiruošę, ir tai nekainavo nė cento.
