Auginys stovėjo stiklinėje trečią savaitę. Vanduo keičiamas, šviesa tinkama, temperatūra stabili — bet šaknų nė ženklo. Nei balto taškelio, nei ploniausio siūlelio. Tiesiog žalias stiebas vandenyje, kuris lėtai nyksta.
Tokia situacija pažįstama daugeliui sodininkų, kurie bandė dauginti rožes, hortenzijas, spygliuočius ar kitas sunkiai įsišaknijančias rūšis. Šaknijimo stimuliatoriai gali padėti, tačiau jie nėra garantija — rezultatas priklauso nuo veislės, auginio kokybės, substrato ir aplinkos sąlygų.
Kaip veikia šaknijimo stimuliatoriai
Natūralus įsišaknijimas priklauso nuo fitohormonų — augalo gaminamų medžiagų, kurios signalizuoja ląstelėms pjūvio vietoje dalytis ir formuoti šaknis. Vieni augalai šių hormonų gamina pakankamai — ir auginys per savaitę apželia šaknimis. Kiti — per mažai, ir procesas sustoja arba nevyksta visai.
Komerciniai šaknijimo preparatai suteikia papildomą dozę šaknų formavimosi hormonų — dažniausiai indolilsviesto rūgšties. Tai padeda paspartinti procesą, tačiau neveikia stebuklų. Jei auginys paimtas netinkamu metu, nuo ligos pažeisto augalo, jei substrato drėgmė ir temperatūra netinkamos — joks preparatas to nekompensuos. Auginio kokybė ir aplinkos sąlygos visada svarbiau nei cheminis stimuliavimas.
Kaip paruošti tirpalą
Lietuvoje lengviausiai randami šaknijimo preparatai — heteroauksinas ir SCHULTZ TakeRoot. Abu parduodami sodo prekių parduotuvėse.
Gramas miltelių ištirpinamas viename litre vandens ir maišomas tris penkias minutes, kol visiškai ištirpsta. Tirpalas turi būti tolygus — grumsteliai ant dugno reiškia, kad dozė bus netiksli. Viršyti rekomenduojamos dozės negalima — per stipri koncentracija ne pagreitina, o pažeidžia audinius.
Du naudojimo būdai
Pirmas — mirkymas prieš sodinimą. Auginio apatinė dalis panardinama į tirpalą šešioms valandoms. Per tą laiką audinys sugeria veikliąsias medžiagas ir gali pradėti formuoti šaknis.
Antras — laistymas po sodinimo. Auginys sodinamas į substratą, o po septynių dešimties dienų šaknų zona paliejama tuo pačiu tirpalu. Vieno litro pakanka dviem augalams.
Mirkymas — intensyvesnis startas, tinkamas sunkiausiems atvejams. Laistymas — švelnesnis palaikymas, kai auginys jau pasodintame substrate. Abiejų derinimas galimas, tačiau svarbiau nei preparatas yra tinkamas substratas — lengvas, laidus orui, tolygiai drėgnas. Stabili temperatūra ir netiesioginė šviesa taip pat turi didesnę įtaką nei bet kuris stimuliatorius.
Yra ir trečias variantas — miltelius berti tiesiai ant šviežio pjūvio prieš sodinimą. Tai tinka storesniems auginiams, kai reikia tiesioginio kontakto su audiniu.
Saugumo taisyklės
Šaknijimo stimuliatoriai yra cheminės priemonės ir reikalauja atitinkamo elgesio. Maišant ir naudojant būtinos pirštinės — preparatai gali dirginti odą ir gleivines. Darbo vieta turi būti vėdinama, ypač patalpoje. Po darbo rankas plauti su muilu, indus laikyti atskirai nuo virtuvės.
Naminius gyvūnus laikyti atokiau nuo tirpalo ir apdorotų auginių. Auginiams, kurie skirti vaismedžiams ar daržovėms, stimuliatoriaus naudoti tik pradiniame įsišaknijimo etape — kai augalas jau aktyviai auga, preparato pėdsakų nebelieka.
Šaknijimo stimuliatorius yra pagalbinė priemonė, ne stebuklas. Jis padeda ten, kur augalas pats nepajėgia pagaminti pakankamai hormonų, tačiau sėkmė vis tiek priklauso nuo komplekso veiksnių — tinkamo auginio, gero substrato, stabilios aplinkos ir kantrybės. Net su geriausiu preparatu dalis auginių neįsišaknys — tai normalu ir nereiškia, kad metodas neveikia.
