Paėmiau seną 110 mm kanalizacijos vamzdį, kuris mėnesį gulėjo garaže be jokio tikslo. Supjausčiau į šešias dalis. Faneros apskritimai, keli varžtai, bėgelė ant sienos — ir po penkiolikos minučių varžtai, veržlės ir vinys turėjo savo vietas.
Prieš tai visos smulkmenos gulėjo vienoje dėžėje. Ieškai tinkamos veržlės — iškrati visą dėžę. Ranki per dvidešimt detaliukų, kol randi vieną. Dabar kiekvienas skyrelis matomas iš karto.
Ko reikia
Senas 110 mm PVC vamzdis — pakanka supjaustyti penkioms septynioms dalims. Fanera dešimties dvylikos milimetrų storio dugnams. Medvaržčiai, varžtai su veržlėmis ir kelios medinės kaladėlės tarpikliams.
Įrankiai: metalo pjūklas arba kampinis šlifuoklis, švitrinis popierius, dėlionės pjūklas ir gręžtuvas-suktukas.
„Viskas kainavo mažiau nei penki eurai,” — pasakojo meistras kaimynas. — „Vamzdis buvo senas, fanera liko nuo kito projekto. Nusipirkau tik varžtus.”
Supjaustyk ir paruošk
Vamzdį pamatuoti ir padalinti į vienodo ilgio atkarpas. Aiškias linijas nubrėžti aplink visą apskritimą — kad pjūviai būtų statmeni. Pjauti metalo pjūklu arba kampiniu šlifuokliu.
Po kiekvieno pjūvio — patikrinti kraštus ir nušlifuoti švitriniui, kad neliktų atplaišų. Lygūs kraštai suteikia organizatoriui tvarkingą išvaizdą ir apsaugo rankas.
Faneros apskritimus išpjauti pagal vidinį vamzdžio skersmenį — patį segmentą naudoti kaip šabloną. Kraštus nušlifuoti, įstumti į kiekvieną dalį iki galo ir pritvirtinti medvaržčiais per sienelę.
„Svarbu, kad fanera priglustų tvirtai,” — pridūrė meistras. — „Kitaip smulkmenos birs pro apačią ir visas darbas veltui.”
Montavimas ant sienos
Tiesų PVC vamzdžio gabalą pritvirtinti prie sienos kaip bėgelę. Per medinius tarpiklius — kad šiek tiek atsitrauktų nuo paviršiaus ir segmentai galėtų užkibti.
Kiekvieną paruoštą segmentą užkabinti, patikrinti, ar stovi lygiai ir stabiliai. Prie kiekvienos dalies galima pritvirtinti etiketes — varžtai, veržlės, poveržlės, vinys. Kai viskas surūšiuota ir pakabinta akių lygyje — nereikia raustis po dėžes.
Tas pats principas tinka ir šepečiams, atsuktuvams, lipnioms juostoms — bet kam, kas gulėjo ant stalo ar kratėsi po stalčius.
„Dabar ieškau, ką dar galėčiau supjaustyti,” — nusijuokė meistras. — „Nes veikia geriau nei bet kokia pirkta lentyna.”
Kartais geriausias sprendimas dirbtuvėse — ne naujas pirkinys, o senas vamzdis, kuris gulėjo po nosimi visą laiką.
