Prieš: kiekvieną vakarą užsakydavome maistą į namus. Penkiasdešimt eurų per savaitę vien picerijoms ir kebabinėms. Po: keturi žmonės valgo namie, sveikai, ir savaitė kainuoja mažiau nei pusė to, ką leisdavome greitam maistui.
„Galvojau, kad sveikai maitintis — tai lašišos filė ir avokadai. Kai paskaičiavau, kiek kainuoja paprasčiausi produktai — nesupratau, kodėl tiek metų mokėjau tris kartus daugiau” — prisipažino šeimos mama, kuri mitybos įpročius pakeitė ne iš noro, o iš būtinybės.
Skaičiai, kurie keičia perspektyvą
Subalansuota mityba Lietuvoje vienam žmogui kainuoja apie septynis–devynis eurus per dieną. Šeimai iš keturių — apie šimtą šešiasdešimt–šimtą aštuoniasdešimt eurų per savaitę, perkant didesnėmis pakuotėmis. Greitam maistui ta pati šeima per dieną išleistų šešiolika–dvidešimt vieną eurą. Per savaitę — daugiau nei šimtą eurų skirtumas.
Didžiausia klaida — manyti, kad sveika lygu brangu. Tyrimai rodo, kad įprastas maistas maistingumu ir saugumu praktiškai nesiskiria nuo ekologiško. O tikroji pinigų duobė slypi ne kainose, o planavimo trūkume. Statistiškai vienas europietis per metus išmeta apie šimtą dvidešimt septynis kilogramus maisto — daugiausia kruopų ir daržovių.
„Kai pradėjau planuoti savaitės meniu — maisto atliekų sumažėjo perpus. Ir pinigų liko daugiau” — pasakė ji.
Trys taisyklės parduotuvėje
Pirma — eiti pavalgius. Alkanas žmogus pirks daugiau nei reikia, ir tai ne patarlė, o tyrimais pagrįstas faktas. Spontaniškiems pirkiniams žmonės per mėnesį gali išleisti kelis šimtus eurų papildomai.
Antra — lyginti kainas pagal kilogramą, ne pagal pakuotę. Didesnė pakuotė ne visada pigesnė, bet dažniausiai — taip. Kruopos, makaronai, konservuotos pupelės didesniais kiekiais kainuoja trečdaliu mažiau.
Trečia — rinktis sezoninį ir vietinį. Lietuvoje užauginti produktai šviežesni ir pigesni nei atvežtiniai. Vasarą kopūstai, morkos, burokėliai ir cukinijos kainuoja centus. Žiemą — šaldytos daržovės išlaiko maistines medžiagas ir nekainuoja brangiai. Taip pat verta peržiūrėti parduotuvių akcijų leidinius prieš keliaujant apsipirkti — savaitės meniu galima pritaikyti prie nuolaidų, o ne atvirkščiai.
Ką gaminti, kai biudžetas minimalus
Pusryčiai. Avižinė košė su sezoninėmis uogomis ir sauja riešutų — kainuoja centus. Omletas su daržovėmis ir špinatais — baltymai be biudžeto praradimo. Per naktį brinkinta avižinė košė paruošiama vakare, o ryte tereikia išimti iš šaldytuvo.
Pietūs ir vakarienė. Bulvių troškinys su daržovėmis. Ryžių apkepas su kiaušiniais. Makaronai su pupelėmis ir pomidorų padažu. Vištienos filė su grikiais ir brokoliais visai šeimai — mažiau nei dešimt eurų. Fritata su bet kokiomis daržovėmis, kurios liko nuo vakar.
Užkandžiai. Humusas su morkų lazdelėmis. Kietai virti kiaušiniai. Energijos rutuliukai iš datulių ir riešutų. Sotina ilgam, kainuoja mažai.
„Sekmadienį iškepau vištienos, išviriau ryžių ir paruošiau daržoves. Visą savaitę patiekalą suformuodavau per penkias minutes. Ir nieko neišmečiau” — pasakė ji.
Maisto paruošimas savaitei — tai ne gražus „Instagram” projektas. Tai paprasčiausias būdas nustoti švaistyti ir pinigus, ir maistą.
Iki algos dar savaitė. Bet kai šaldytuve yra kruopų, kiaušinių ir daržovių — to visiškai pakanka. Ne tik išgyventi, bet ir maitintis geriau nei bet kada anksčiau.
