„Kam tau tiek jodo?” — paklausė vaistininkė, kai ant prekystalio gulėjo penki buteliukai. „Langams,” — atsakiau. Ji pažvelgė kaip į beprotį. Bet jodas namuose turi kur kas daugiau paskirčių nei vaistinėlės lentynoje.
Langų ir stiklo valymas
Penki lašai jodo į litrą vandens. Minkšta šluostė arba kempinė. Nuvalyti per visą paviršių — abiejų pusių. Jei stiklas labiau nešvarus — pakartoti dar kartą.
Tirpalas palieka stiklą skaidrų, be dryžių, ir — mažas bonusas — trumpam sulėtina dulkių kaupimąsi ant paviršiaus. Jokios stiprios chemijos, jokio kvapo, jokių pirštinių. Vienas buteliukas jodo — dešimtims langų valymų. Palyginti su brangiais langų valikliais — skirtumas kainoje yra dešimteriopas.
„Pirmą kartą pagalvojau — kažkokia nesąmonė,” — prisiminiau. „Bet kai langai blizgėjo geriau nei po profesionalaus valiklio — daugiau klausimų neturėjau.”
Pėdų vonelė po sunkios dienos
Trys litrai šilto vandens. Valgomas šaukštas jūros druskos. Valgomas šaukštas sodos. Dešimt jodo lašų. Viską išmaišyti ir pamerkti pėdas penkiolikai minučių.
Šiltas vanduo atpalaiduoja, druska ir soda minkština odą, o jodas veikia kaip švelnus antiseptikas, kuris padeda nuo nuovargio ir diskomforto po ilgo vaikščiojimo ar stovėjimo. Ši vonelė ypač tinka po darbo sode, po ilgos kelionės ar tiesiog po sunkios dienos ant kojų.
Po vonelės pėdas kruopščiai nusausinti švariu rankšluosčiu. Paprasta. Pigu. Ir kojos jaučiasi taip, lyg kas nors jas būtų masažavęs.
Vandens dezinfekcija — tik avarinis variantas
Kai virti vandens nėra galimybės — jodas gali padėti. Du arbatiniai šaukšteliai penkiasdešimčiai litrų vandens. Gerai išmaišyti ir palikti valandai.
Svarbu suprasti — tai avarinis metodas, ne kasdienė praktika. Tinka kelionėse, gamtoje, po stichinių nelaimių — ten, kur švaraus vandens nėra ir virti negalima. Jodas sunaikina dalį kenksmingų mikroorganizmų, bet nepadaro vandens skaidraus ir nepagerina skonio. Jei užterštumas didelis — procesą kartoti laikantis tų pačių proporcijų, ne didinti dozės.
Stipresnė dozė saugumo nepadidina — gali sukelti virškinimo dirginimą ir būti pavojinga sveikatai.
Antiseptinė priemonė
Klasikinis panaudojimas — nedidelių žaizdų, įbrėžimų ir įpjovimų dezinfekcija. Jodas tepamas ant žaizdos kraštų — ne į vidų, o aplink. Tai svarbus skirtumas, kurį daugelis pamiršta — tiesiai ant atviro audinio jodas gali sukelti cheminį nudegimą ir sulėtinti gijimą vietoj to, kad jį paspartintų.
Mažas buteliukas vaistinėlėje, prie pirmosios pagalbos rinkinio — pagrindas, kuris galioja dešimtmečius ir kainuoja pigiau nei bet koks modernus antiseptikas.
Saugos taisyklės ir klaidos
Jodas — veiksminga, bet ne nekaltos priemonė. Per didelė dozė — tiek ant odos, tiek vandenyje — gali sukelti dirginimą, nudegimus ar virškinimo problemas. Proporcijų laikytis griežtai. Laukimo laiką — nepraleisti.
Svarbu — laikyti jodą neprieinamoje vietoje vaikams ir gyvūnams. Katėms ir šunims jodas, net nedideliais kiekiais prarijus, gali sukelti apsinuodijimą. Buteliukai — užsukti ir aukštai.
Ir dar viena klaida — negalvoti, kad jodas pakeičia gydytoją. Jis padeda, kai žaizda maža, kai vanduo bėdoje, kai langai dulkini. Bet jis — ne vaistas nuo visko.
Penki buteliukai. Penki panaudojimai. Ir kiekvienas kainuoja mažiau nei eurą.
