Penktadienio vakaras. Šeima atvažiuoja rytoj. Ir tada pažvelgiau į sofą.
Kavos dėmė ant pagalvėlės. Keistas riebalų žvilgesys ant porankio. O kvapas — geriau negalvoti.
„Gal užmeskime antklodę?” — pasiūlė vyras.
Ne. Šį kartą — kitas planas. Soda, actas, indų ploviklis ir valanda laiko.
Pirmiausia — nustatykite dėmės tipą
Didžiausia klaida — griebtis šlapio skudurėlio ir pradėti trinti viską iš eilės. Riebalai, kava, prakaitas ir maistas — kiekvienai dėmei reikia savo metodo.
Riebalams — sugeriamosios medžiagos. Kavai ir sulčių dėmėms — švelni rūgštis. Prakaito dėmėms — skirtingas požiūris priklausomai nuo audinio spalvos. Kvapams — dezodoravimas.
„Anksčiau tiesiog šlakstydavau vandenį ir trindavau,” — prisipažino kaimynė. — „Ir dėmė tik plėsdavosi.”
Protinga pirmiausia išbandyti bet kurią priemonę nepastebimoje sofos vietoje — apačioje arba užpakalinėje pusėje. Kelios minutės atsargumo gali išgelbėti nuo sugadinto apmušalo.
Riebalų dėmės — ne trinti, o sugerti
Riebalų ir aliejaus dėmės pašalinamos sugėrimu, ne trynimu. Ant dėmės tiesiai užtepkite ploną indų ploviklio gelio sluoksnį. Ant viršaus — valgomąją sodą arba kukurūzų krakmolą.
Po valandos mišinį nuvalykite sausu rankšluosčiu. Tada šluostykite drėgnu skudurėliu, kol pasirodys lengvos putos. Dar kartą — švariu drėgnu skudurėliu, kad neliktų likučių.
Dėmė dingo. Audinys sausas. Ir jokio brangaus valiklio.
Kava, vynas, sultys — actas ir druska
Kavos ar sulčių dėmę pirmiausia nusausinkite sausa šluoste. Tada lengvai sudrėkinkite silpnu acto tirpalu — maždaug šaukštas acto į stiklinę vandens.
Po kelių minučių dėmę švelniai pakelkite nauja šluoste, judėdami nuo krašto link centro. Jei reikia — pakartokite dar kartą.
Raudonasis vynas — atskira istorija. Šviežią išsiliejimą iškart užberkite druska. Ji traukia drėgmę ir pigmentą. Palikite penkiolikai minučių — druska pasidarys rožinė, tai reiškia, kad veikia. Tada išskalaukite vėsiu vandeniu.
„Karšto vandens jokiu būdu,” — perspėjo kaimynė. — „Jis dėmę įtvirtina visam laikui.”
Tamsus ir šviesus audinys valomas skirtingai
Prakaito ir maisto dėmėms ant šviesaus apmušalo tinka kepimo sodos ir vandenilio peroksido pasta. Tepkite saikingai, palikite trumpam, nusausinkite švaria šluoste.
Ant tamsaus audinio peroksido vengkite — jis gali palikti šviesių dėmių ir sugadinti atspalvį. Pakanka šiek tiek buitinio muilo ir minkšto šepečio, kuriais dėmė suardoma be rizikos.
Abiem atvejais pirmas žingsnis — išbandyti paslėptame kampelyje. Ypač kai audinys brangus ar sunkiai keičiamas.
Kvapams — soda ir kantrybė
Sofos audinyje įsigėrusius kvapus sumažina valgomoji soda. Centimetro storio sluoksnį paskleiskite tolygiai ant paviršiaus ir palikite kelioms valandoms. Tada nušluokite arba išsiurbkite dulkių siurbliu.
Didesnei sofai gali prireikti kelių dėžučių, kad būtų padengtos visos pagalvėlės ir siūlės.
Po kvapų šalinimo galima lengvai apipurkšti smulkiu vandens ir kelių lašų eterinio aliejaus mišiniu. Purškalas turi būti smulkus, ne šlapias, kad audinys greitai išdžiūtų.
Kitą rytą sofa atrodė kaip nauja. Švari. Be kvapų. Be dėmių. Ir jokio „Kärcher”, jokio cheminio valiklio už penkiolika eurų. Tik soda, actas, ploviklis ir valanda laiko. O svečiai taip ir nesuprato, kad dar prieš dieną ant tos pačios sofos gulėjo kelių savaičių gyvenimo žymės.
