Pakėliau bulvės lapą — ir po juo rikiavosi dešimtys oranžinių kiaušinėlių. Tokių lapų buvo ne vienas. Ne du. Visa eilė. Kolorado vabalai jau buvo čia — tyliai, metodiškai, be jokio perspėjimo.
Pirmoji reakcija — bėgti pirkti purškiklio. Bet sustojau. Yra būdų, kurie veikia ne prasčiau, nekainuoja beveik nieko ir nekenkia nei dirvožemiui, nei naudingiems vabzdžiams.
Pirma — rasti juos, kol dar ne vėlu
Kolorado vabalai lengviausiai suvaldomi, kai aptinkami anksti — dar prieš lervoms pradedant graužti lapiją iki skeletų.
Tikrinkite lapus iš abiejų pusių kas antrą dieną. Oranžinės kiaušinėlių sankaupos, metalinio blizgesio suaugėliai ir smulkios pirmosios lervos — štai ko ieškote. Šilti rytai — geriausias laikas, nes vabzdžiai dar nejudrūs ir lengvai pastebimi.
„Aš tikrinu kas antrą dieną,” — pasakojo vienas bulvių augintojas. — „Kai pamatai nugraužtus lapų kraštus — jau vėlu tikėtis mažo skaičiaus.”
Greitas aptikimas — viskas. Kuo anksčiau pastebėsite, tuo mažiau darbo vėliau.
Spąstai iš senų gumbų
Paprasčiausi spąstai — sekli talpa su bulvės griežinėliais arba senais gumbais, įkasta palei eiles dirvos paviršiaus lygyje.
Vabalai atšliaužia prie masalo, nes šviežios bulvės kvapas juos traukia stipriau nei auganti lapija. Tikrinkite spąstus kasdien, pašalinkite sugautus vabalus ir pakeiskite masalą nauju.
Jei gumbai pradeda dygti — dar geriau. Jauni ūgliai skleidžia stipresnį kvapą ir didina spąstų efektyvumą.
„Per pirmą savaitę surinkau virš šimto vabalų,” — pridūrė augintojas. — „Be jokio purškimo. Tiesiog stiklainis su bulvės gabalėliu.”
Pelenai, svogūnų lukštai ir riešutmedžių lapai
Medžio pelenai, berti aplink bulvių stiebus arba į sodinimo duobutes, didina paviršiaus šarmingumą ir tiekia kalį. Kolorado vabalams ši aplinka nepatogi — jie vengia šarminių paviršių.
Svogūnų lukštai išskiria sieringus junginius, kurie trikdo vabalų orientavimąsi pagal kvapą. Juos galima maišyti su kompostu arba tiesiog berti aplink stiebus plonu sluoksniu.
Graikinių riešutmedžių lapai — rudeninis priedas. Užkasti dirvoje, jie išskiria jugloną, kuris sukuria nepalankią aplinką peržiemojantiems suaugėliams. Lapus rinkite rudenį ir laikykite iki pavasario.
Žolelių purškalai — pelynai, kiaulpienės, asiūkliai
Dviejų šimtų gramų šviežių pelynų, kiaulpienių arba asiūklių užpilkite kibiru vandens ir pavirinkite. Atvėsusį ekstraktą nukoškite.
Pusę litro koncentrato praskieskite dešimčia litrų vandens ir tolygiai apipurkškite lapus — ypač apatines puses, kur minta lervos. Kartokite po kiekvieno lietaus arba kas savaitę.
„Purkšiu pelynų užpilą kas savaitę,” — pasakė augintojas. — „Nesakau, kad dingsta visi. Bet bulvės atrodo dešimt kartų geriau nei be nieko.”
Nuoseklumas čia svarbesnis nei stiprumas — reguliarus purškimas veikia geriau nei vienas stiprus.
Mulčias — ilgalaikis barjeras
Rudenį lysvę uždenkite storu lapų arba šiaudų sluoksniu. Pavasarį bulves dėkite tiesiai ant šio sluoksnio ir vėl uždenkite.
Mulčias trikdo peržiemojusių vabalų išsiritimą — jie negali pasiekti dirvos paviršiaus. Be to, jis stabilizuoja drėgmę, slopina piktžoles ir sukuria palankias sąlygas natūraliems vabalų priešams — vorams ir plėšriosioms vapsvoms.
Nė vienas būdas pats vienas neišnaikins kolorado vabalų visiems laikams. Bet penki kartu — jau sistema, kuri veikia visą sezoną ir nekainuoja beveik nieko. Pradėkite nuo rytinės apžiūros — ir likusi dalis seks natūraliai.
